Venecija: gražiausių vietų gidas

Nuotrauka iš asmeninio albumo. Italija, 2013

Keturi mėnesiai. Per tiek laiko nedidelis miestelis pavadintas Venecija tapo mano antrais namais. Įpratau prie keturiolikto amžiaus namo ir kanalo šalimais, įpratau prie vandens transporto ir begalės laiptuotų tiltų, įpratau ir prie kaimynystės objektų, dėl kurių žmonės keliauja čia iš kito pasaulio krašto. Nublankus daugybei pirmųjų įspūdžių dalinuosi tuo, kas nepaliauja stebinti matant ir šimtąjį kartą. Arba neapleidžia minčių nuo pat pirmojo.

Rialto - tai garsiausias Venecijos tiltas. Dailus architektūros paminklais, jungiantis dvi Didžiojo Kanalo puses ir knibždantis turistais, bandančiais nuvogti nuo Rialto tilto atsiveriantį miesto peizažą. Šalia tilto - to paties pavadinimo turgus, siūlantis šviežius sezoninius vaisius, daržoves, žuvį bei jūros gėrybes. Jame apsiperka ir vietiniai, ir turistai. 

San Marco - didinga aikštė, pilna balandžių ir susižavėjusių atvykėlių. Verta atidžiau apžiūrėti pasakų pilį primenančią San Marco baziliką ir užsukti jos vidun, kur žiba auksinės freskos. Priešais baziliką - varpinė, nuo kurios viršaus atsiveria Venecijos panorama. Šalia dar ir Dodžo rūmų muziejus, ir šimtmečius skaičiuojančios kavinės, ir tuntai gondolų, siūlančių ištrūkti iš minios į kiek ramesnį kanalą.

Cannaregio - jei norisi pasivaikščioti pustuštėmis gatvelėmis palei ramius kanalus, Cannaregio tinka tam kuo puikiausiai. Tai vienas didžiausių Venecijos rajonų, kurio vakaruose - seniausias pasaulio getas, menantis XVI amžių. Šiaurėje - Fondamente Nuove, po kurią besivaikščiojant giedrą dieną galima išvysti kalnus. Ir vis dėlto labiausiai šiame rajone man patinka tiesiog vaikštinėti, bandant aptikti dar siauresnę gatvę už siauriausią matytą. Visada pavyksta.

Giardini ir Arsenale - būtent į tokias dvi dalis pasiskirsčiusi Venecijos meno bienalė. Apžiūrėjus ekspozicijas ir nacionalinius paviljonus gera pabūti Giardini parke ir pasidžiaugti žaluma, kurios Venecijoje nėra gausu. Tuo tarpu Arsenale yra viena mano mėgstamiausių vietų skaitymui. Stačiakampiai akmeniniai suoliukai palei lagūnos vandenį ir vaizdas į aplinkines salas bei San Marco aikštę akims paganyti, knygos puslapiams pabodus. 

Zattere - paklausus, kokia vieta yra tavo mėgstamiausia Venecijoje ne vienas vietinis man yra atsakęs Zattere. Mėgstu ją ir aš.Tai vienas ilgiausių takų palei kanalą su vos keliais tiltais, tad galima vaikščioti į valias, žvalgytis į priešais esančią Giudecca salą, mėgautis miestu tiesiog prisėdus ant suolelio ir gardžiuojantis ledais iš šalimais esančios puikios ledainės "Nico". Šalia Zattere nesunku rasti Salute bažnyčią, mano akimis, gražiausią visame mieste. Dodžas siaučiant marui pažadėjo pastatyti reto grožio bažnyčią, jei tik epidemija baigsis. Ir ji baigėsi. Ir galim gėrėtis didingu Baroko paminklu.

Ca' Rezzonico - įspūdingi rūmai, kuriuose kadaise gyveno didūs venecijiečiai. Bet miniu šią vietą ne dėl to. Įžengus į pastatą galima pereit kiaurai jį ir atsidurt mažame sodelyje, rodos, paslėptame nuo likusiųjų akių. Kiekvienam prieinamas ir vis dėlto, rodosi, nuosavas paslaptingas sodas piknikams, skaitymui ar pokalbiams su draugais.

San Giorgio - maža sala, siūlanti vaizdą į San Marco aikštę ir nuolat besikeičiančias nemokamas parodas (o tai Venecijoje nėra dažna). Bažnyčia, sodai, skulptūros - visa tai telpa plotelyje sausumos su gausybe šalia prišvartuotų jachtų. Jei turit daugiau nei dieną ar dvi Venecijoje, apsilankykit.

Kitos salos - kiek tolėliau nuo Venecijos yra ir daug kitų dėmesio vertų salų. Tai ir Lido, kur vyksta Venecijos kino festivalis bei kur yra artimiausias Venecijai pajūris, toks gaivinantis vasarą ir toks ramus rudenį. Tai ir Burano - ryškių spalvotų namelių sala, garsėjanti dailiais nėriniais. Tai ir stiklo sala Murano. Ir daug kitų.

Tikiuosi, jog sąrašas keliaujant pravers. Jei domina papildomos detalės (o jų - neišrašoma gausybė), kreipkitės.

O kol kas - originalių kelionių!