 |
| Nuotrauka iš asmeninio albumo. Jungtinė Karalystė, 2014 |
Londonas yra puikus kelionės tikslas žmogui besidominčiam menais. Tiek dėl gilių vietinių meno tradicijų, tiek dėl vietinių kultūrų gausos ir įvairovės. Tačiau keliais muziejais menas nesibaigia ir noriu pasidalinti radiniais, kurie retai teįtraukiami į turistinius maršrutus ir atstovauja ryškiam, drąsiam ir įspūdį paliekančiam moderniajam menui.
Pačiame Londono centre, prie Waterloo stoties, yra ypatinga vieta. Leak Street vardu randamame tunelyje leidžiamas ir netgi skatinamas paišymo ant sienų menas. Žavi ne vien raiškos laisvė, bet ir tokio meno laikinumas - kaskart užsukus galima rasti vis naujų piešinių ir užrašų, tad turinys vis kinta, sluoksniui po sluoksnio klojantis ant tamsokų Leak Street sienų. Apsilankius vasarį mano akį patraukė juodai spalvų raizgalynėje išrašyta frazė "Less is more", tik einant nuleidus akis ant šaligatvio pamatomas "Why so serious? Smile!" bei palubėje pakabintas patarimas "Rise above". Žodžius paįvairina spalvos, figūros ir netgi filmų personažai (ypač čia mėgiami, atrodo, "The Simpsons" animacinio serialo Simpsonų šeimos nariai). Tai puiki erdvė fotografijai, nekasdieniam pasivaikščiojimui ar pažinčiai su miesto aktualijomis.
Nutolus kiek toliau į rytus Canary Wharf rajone ieškau gan intriguojančiai skambančio Šviesoforų medžio. Canary Wharf suteikia kaži kokį laisvės jausmą. Nes šalia upė ir galima eit jos pakrante. Nes čia yra ir pramoninė zona, kur nėra minių bruzdesio. Nes, galų gale, yra didelis žuvų turgus, dėl kurio aplink skraido būriai kirų ir kvepia jūra, dar vienu laisvės simboliu. Būtent praėjus šį turgų randu Šviesoforų medį, kuris atrodo kaip visai įspūdinga skulptūra-instaliacija. Sukurtas iš dešimčių šviesoforų jis nepaliauja mirgėti skirtingomis spalvomis, rodyklėmis, leidimais ir draudimais eiti ar važiuoti bei kitais šviesoforams įprastais nurodymais. Nuolat kintančios šviesos atskleidžia ir atspindi niekad nesibaigiantį miesto šurmulį, teigė idėjos autorius ir kūrėjas Piere Vivant. Bet mirga jos gan ramiai ir harmoningai, savotiška kalėdinių lempučių modifikacija, visai smagi apžiūrėti bei panagrinėti.
Tuo tarpu viename prabangiausių Londono rajonų Chelsea yra įsikūrusi erdvi modernaus meno galerija, kuri nors ir neprilygsta gabaritais Tate Modern, bet demonstruoja taip pat gan rimtą turinį. Saatchi galerijoje vyrauja neperkrautos kūriniais šviesios salės, kuriose eksponuojami tapybos, fotografijos darbai, skulptūros ir instaliacijos. Viena matytų instaliacijų-skulptūrų apeliavo ne vien į lankytojo regimuosius įspūdžius, bet ir uoslę (naftos laivo skulptūra ant veidrodinio paviršiaus, vietomis aptraukto "naftos plėvele" ir ryškiu naftos kvapu), tad visa patirtis tampa dar paveikesnė (jau nė nekalbant apie kūrinio žinutę). Gan įdomi ir fotografijos paroda, kurioje matomi paminklai su mirusiųjų portretais, visu ūgiu, personalizuoti daiktais ir aplinka. Kaip bebūtų, parodos Saatchi galerijoje keičiasi dažnai, tad praėjus keliems mėnesiams nuo vizito galima apsilankyti ir vėl atrasti kažką visiškai naujo. Juolab, pati galerija teigia, jog jų tikslas yra supažindinti lankytojus su ne itin žinomais talentingais menininkais, tad apsilankyti verta ne vien dėl patrauklių spalvotų ekspresyviai tapytų paveikslų, bet ir garantuotų naujų kultūrinių pažinčių.
Nutolus kiek toliau į rytus Canary Wharf rajone ieškau gan intriguojančiai skambančio Šviesoforų medžio. Canary Wharf suteikia kaži kokį laisvės jausmą. Nes šalia upė ir galima eit jos pakrante. Nes čia yra ir pramoninė zona, kur nėra minių bruzdesio. Nes, galų gale, yra didelis žuvų turgus, dėl kurio aplink skraido būriai kirų ir kvepia jūra, dar vienu laisvės simboliu. Būtent praėjus šį turgų randu Šviesoforų medį, kuris atrodo kaip visai įspūdinga skulptūra-instaliacija. Sukurtas iš dešimčių šviesoforų jis nepaliauja mirgėti skirtingomis spalvomis, rodyklėmis, leidimais ir draudimais eiti ar važiuoti bei kitais šviesoforams įprastais nurodymais. Nuolat kintančios šviesos atskleidžia ir atspindi niekad nesibaigiantį miesto šurmulį, teigė idėjos autorius ir kūrėjas Piere Vivant. Bet mirga jos gan ramiai ir harmoningai, savotiška kalėdinių lempučių modifikacija, visai smagi apžiūrėti bei panagrinėti.
Tuo tarpu viename prabangiausių Londono rajonų Chelsea yra įsikūrusi erdvi modernaus meno galerija, kuri nors ir neprilygsta gabaritais Tate Modern, bet demonstruoja taip pat gan rimtą turinį. Saatchi galerijoje vyrauja neperkrautos kūriniais šviesios salės, kuriose eksponuojami tapybos, fotografijos darbai, skulptūros ir instaliacijos. Viena matytų instaliacijų-skulptūrų apeliavo ne vien į lankytojo regimuosius įspūdžius, bet ir uoslę (naftos laivo skulptūra ant veidrodinio paviršiaus, vietomis aptraukto "naftos plėvele" ir ryškiu naftos kvapu), tad visa patirtis tampa dar paveikesnė (jau nė nekalbant apie kūrinio žinutę). Gan įdomi ir fotografijos paroda, kurioje matomi paminklai su mirusiųjų portretais, visu ūgiu, personalizuoti daiktais ir aplinka. Kaip bebūtų, parodos Saatchi galerijoje keičiasi dažnai, tad praėjus keliems mėnesiams nuo vizito galima apsilankyti ir vėl atrasti kažką visiškai naujo. Juolab, pati galerija teigia, jog jų tikslas yra supažindinti lankytojus su ne itin žinomais talentingais menininkais, tad apsilankyti verta ne vien dėl patrauklių spalvotų ekspresyviai tapytų paveikslų, bet ir garantuotų naujų kultūrinių pažinčių.
Ir tai vos kelios vietos. Kartais rodosi, kad Londonas savy talpina pakankamai meno darbų viso gyvenimo vizitams čia užpildyti. Sakoma, jog neverta apžiūrėti visko, ką nori pamatyti bekeliaudamas po miestą ar šalį. Turi pasilikti ir keletą vietų, nelankytų, į kurias velniškai norisi nuvykti. Nes reikia turėti priežastį sugrįžti. Ir aš, dar neišvykusi, esu tikra, kad dar grįšiu į Londoną.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą