Laiškai iš Australijos: Sidnėjaus bienalė

Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Australija, 2014

Užsukusi į Naujojo Pietų Velso (NSW) meno galeriją Sidnėjuje, aptikau ir visą aukštą skirtą šiuo metu vykstančiai devynioliktajai Sidnėjaus bienalei. Jos šūkis išrašytas baltom raidėm ant oranžinės sienos, jos šūkis mirksi ant modernaus meno muziejaus. Jis praneša: "You imagine what you desire". Iš pirmo žvilgsnio tik skambūs žodžiai, bet po akimirkos atsiskiria kelios žinutės. Kad ir - jei tiek energijos išleidžiam idėjos sukūrimui, akivaizdu, kad egzistuoja intencija jos realizavimui. Įsivaizduok tai, kas geriausia, pamanau. Ir įžengiu į galeriją.

Akį patraukia lentelė užrašu "neskaitytų knygų biblioteka". Tai Meriç Algün Ringborg projektas, bendradarbiaujant su Sidnėjaus Mechanics' School of Arts. Iš pastarosios mokymo įstaigos bibliotekos buvo surinktos visos knygos, kurios niekada nebuvo paimtos skaitytojų. Šioms knygoms įrengta atskira biblioteka Sidnėjaus bienalėje. Knygos čia labai įvairios. Tarp jų - tiek kišeniniai romanai, tiek solidi klasika (H. D. Thoreau "Voldenas", Leo Tolstoy "Karas ir taika", Oscar Wilde bei John Milton kūrybos rinktinės). Tad tokia biblioteka visai sėkmingai atkreipia dėmesį į knygų populiarumo nuosmukį bei, tuo pačiu metu, primena apie klasikos vertę. Nes vien jau permetus akim kelias lentynas norėjosi pasiskolinti bent keletą knygų. Iš niekad neskolintų knygų bibliotekos.

Kiek paėjusi randu sieną, suręstą iš ekranų, kuriuose - žmonės, kartojantys vienintelę frazę: "aš tau atleidžiu" ("I forgive you"). Galima stebėti pokyčius jų veiduose ir balse. Atskirai ir kartu. Toks frazės kartojimas (galiausiai privedantis kalbantįjį iki ašarų) labai primena sceną iš "Good Will Hunting", kur kartojama "it's not your fault". Mintis panaši, reakcija panaši. Šalimais - melsva siena, kur idėjos autorius Bindi Cole kviečia užrašyti asmeninę atleidimo žinutę. Instaliacijos pavadinimas - "We all need forgiveness".

Ir tuomet išvystu nuotrauką, kurioje mano akį pagauna lietuviški žodžiai. "Nesilenk", "Nekvailink", "Dievą". Apstulbusi imu tyrinėti paveikslėlį, kai suprantu, jog tai Kryžių kalno fragmentas! Entuziazmo pagauta ieškau informacijos apie eksponatą ir pasirodo, jog nuotraukos autorė yra vengrė Krisztina Erdei. Net ir pro vengrišką objektyvą lietuviškas vaizdas neabejotinai atstovauja Lietuvą ir tai be galo gera matyti kitam pasaulio krašte.

Tuo tarpu Grayson Perry pavaizduoja visą pasaulį. Žemėlapyje. Pasaulį, grįstą dvasingumu ir kasdienybe. Vartotojiškumu, emocija ir tradicija. Bent taip aiškina kūrėjas, savo paveikslą pavadinęs "Map of truth and beliefs". Atidžiau patyrinėti galit įsižiūrėję į nuotrauką teksto viršuje.

Jausmus struktūrizuoja ir Robert Owen, kurdamas nuotaikos žemėlapį. Aštuoniasdešimt dienų iš eilės, kas pusvalandį, menininkas užkoduodavo savo nuotaiką tam tikra spalva. Nuotaikos ir spalvos raktas kartu su kūriniu nepateikiamas, tad galima tik spėlioti, ką reiškia vienas ar kitas atspalvis, bet, turbūt svarbiau, jis vaizduoja įvairovę, vaizduoja gausą, nors laiko atkarpa nėra ilga. Bet spalvų - jausmų - joje netrūksta. Metafora gyvenimui.

Visa ši paroda šviesi atmosfera bei erdvėmis. Ir labai ryški. Ne vien spalvomis, formomis bei garsais, bet ir idėjomis. Tai man liudija kuo prasmingiausią meną - tokį, kuris užvaldo mintis jį bestebint, tokį, kuris nepalieka minčių palikus galeriją. Meną, kurio ašis yra idėja. Idėja, kurią perduoti lankytojui dega noru kūrėjas. Tokį entuziazmą pajausti nesunku. Ir būtent šis entuziazmas pritraukia būrius lankytojų į galerijas. Entuziazmas, arba prastas oras - šiandien pasiutusiai lyja visą dieną.