The Oscars 2012

Vasariui einant į pabaigą, tradiciškai į iškilmingą ceremoniją susirenka ir apdovanojimus išsidalina geriausių metų filmų kūrėjai ir aktoriai. Kas jie šiemet? Rezultatai prieš jūsų akis! (Beje, kaip ir praeitais metais, taip ir šiais, miniu tik matytus filmus, o nematytų vertinti nesiimu.)

"The Descendants" - gražus filmas apie šeimos vertybes, nominuotas penkiems "Oskarams" (George Clooney nominuotas kaip geriausias pagrindinis aktorius, taip pat šis filmas paminėtas ir geriausio filmo, montažo, scenarijaus ir režisieriaus nominacijose). Drama, galinti sukelti šypseną, skaudus filmas, bet tuo pačiu neprarandantis gero humoro, įdomių personažų. Ir puikių vaizdų: gamta priduoda tikrai nemažai grožio šiai juostai. Tai filmas apie meilę, apsisprendimus, gyvenimą, tokį, kokį turim. Šilta ir nuoširdu.

Gavo "Oskarą" už adaptuotą scenarijų.

"The Artist" - tikrą sensaciją sukėlusi nespalvota nebyliojo kino drama, nominuota net dešimčiai "Oskarų" (šis filmas nominuotas kaip geriausias, kitos nominacijos: už geriausią pagrindinį aktorių (Jean Dujardin), geriausią antraplanę aktorę (Bérénice Bejo), kostiumų dizainą, režisūrą, scenarijų...). Išties originali idėja: pastatyti tokį filmą dvidešimt pirmąjame amžiuje. Ir pats filmas apkaišytas daugybe prasmių, minčių ir nestandartinių kampų. Juosta apie aktorius, pokyčius ir naujoves, netikėtumus ir vienišumą, šlovę ir gražius jausmus.

Jean Dujardin apdovanotas "Oskaru" kaip geriausias pagrindinis aktorius, "The Artist" tapo geriausiu metų filmu, taip pat gavo "Oskarus" už kostiumų dizainą, režisūrą ir muziką. 

"Beginners" - švelni smagi juosta, kurioje vaidinantis Christopher Plummer yra nominuotas "Oskarui" kaip geriausias antraplanis aktorius. Filmas mane sužavėjo jau pirmaisiais kadrais. Estetiškas, su žavia muzika, originaliu požiūriu į pasaulį, dabartį ir ateitį. Per visą filmą tęsiasi paveikslėlių ir palyginimų intarpai, taip puikiai pagyvinantys filmą ir suteikiantys jam savitumo. Tai jame man labiausiai ir patiko. O ir turinys nėra prastas.

Christopher Plummer gavo "Oskarą" kaip geriausias antro plano aktorius.

"The Help" - toks šviesus spalvomis, gražus ir teisingas mintimi filmas, pelnęs keturias "Oskarų" nominacijas (Viola Davis buvo nominuota kaip geriausia pagrindinė aktorė, Jessica Chastain ir Octavia Spencer - kaip geriausios antraplanės aktorės, o pats filmas pretenduoja gauti "Oskarą" kaip geriausia metų juosta). Kaip gražu, kai mergytei kasdien pasakoma, kad ji miela, protinga, o svarbiausia, svarbi. O mergytė tai dedasi į galvą ir nepamiršta. Kaip gražu, kai kažkas rūpinasi ne vien savimi ir turi drąsos užtarti ir kitą, kad ir ne visiškai akivaizdžiai. Kaip gražu, kai kažkas nuoširdžiai apsidžiaugia ir lieka tau dėkingas, o tu savo ruožtu esi labai dėkingas jam. Ir šiaip, kaip gražu ir gera, kai nėra aklai sekama minia, o matoma tiesa, ryški, dėl to ne visų ištveriama, bet matoma, kai yra veikiama tai, kas iš tiesų reikšminga ir svarbu. Taigi, emociškai šilta juosta su tolerancijos ir skvarbesnio žvilgsnio lašeliu. Ir saule.

Octavia Spencer apdovanota "Oskaru" kaip geriausia antraplanė aktorė.

"Midnight in Paris" - išties magiška, ypatingą atmosferą turinti ir nepaliaujanti stebinti juosta, pretenduojanti pelnyti keturias "Oskarų" statulėles (šis filmas nominuotas kaip geriausias metų filmas, be to, įvertinta ir jo režisūra bei scenarijus). Puiki romantinė komedija, šilta šviesi istorija apie stebuklus Paryžiuje, pasakiškas naktis, pripildytas pokalbių su legendinėmis asmenybėmis, keistus atsitiktinumus, drąsą ir ryžtą būti ten, kur jautiesi geriausiai. Nesvarbu, ką sako kiti.

"Midnight in Paris" apdovanotas "Oskaru" už scenarijų.

"The Tree of Life" - dar vienas šįmet labai lauktas filmas, nominuotas trims "Oskarams" (jis nominuotas kaip geriausias metų filmas, taip pat pagirta filmo kinematografija ir režisūra). Tai tikrai neįprastas filmas, tiek savo turiniu, tiek forma. Ypač forma. Veiksmas kartas nuo karto pertraukiamas (gal net netinka toks žodis, labiau - papildomas) vaizdais, kurie kartais atrodo tiesiog kaip spalvų šokis, kartais - kosmoso vaizdų nuotrupos. Dar vienas jo aspektas - palikta nemažai erdvės pamąstymams, filosofavimams ir interpretacijoms, tad kiekvienas susidaro vis kitokią nuomonę apie šią juostą. Taigi, originalus, dėmesio vertas kūrinys.

"Hugo"- pasakiškai daili, jaudinančiai graži drama, nominuota netgi dešimčiai "Oskarų" (nominacijos už geriausią filmą, kinematografiją, kostiumų dizainą, režisūrą, scenarijų, muzikos ir vaizdo efektus ir kitas nepamirštamas šio filmo detales). Tai filmas apie žmones, kaip mechanizmus, mechanizmus, kaip žmones, apie našlaičius, praeitį ir ateitį, kuri gali būti visai graži, jei tik neslopinsi dabarties galimybių. Filmas, sakantis, kad skausmas gimdo skausmą, o meilė, taip pat paprastai, gimdo meilę. Ir iškart aiškiau, kaip elgtis ir kokį kelią rinktis. Juosta, kažkiek man priminusi "Extremely Loud and Incredibly Close" (knygą), pačiu siužetu, jog berniukas, praradęs tėvą, despratiškai bando surasti, ką jam tėtis norėjo pasakyti, ką jam paliko, įminti paslaptį, susijusią su raktu. "Maybe that's why broken machines make me so sad. They can't do what they're meant to do. Maybe it's the same with people. If you lose your purpose, it's like you're broken." Ši juosta pasakoja apie kiną ir kino meistrus, apie įvairiausius sraigtelius ir varžtelius, bet ne tai svarbiausia. Žmonės svarbiausia. "I'd imagine the whole world was one big machine. Machines never come with any extra parts, you know. They always come with the exact amount they need. So I figured, if the entire world was one big machine, I couldn't be an extra part. I had to be here for some reason." Švelnus, šmaikštus, taip, kiek vaikiškas, bet toks gražus akiai, primenantis "Charlie and the Chocolate Factory", ir ne veltui, nes prie "Hugo" nagus yra prikišęs ir Johnny Depp, tik šįkart ne kaip aktorius, o kaip prodiuseris. O dar ir režisierius šio filmo yra ne kas kitas, kaip Martin Scorsese. Taigi, prieš jūsų akis - kelios valandos pasakos. "Come and dream with me".

"Hugo" apdovanotas net penkiais "Oskarais" už kinematografiją, režisūrą, garso ir vaizdo efektus. 

"My Week With Marilyn" - tikrais faktais paremta drama, gavusi dvi "Oskarų" nominacijas (Michelle Williams nominuota kaip geriausia pagrindinė aktorė, o Kenneth Branagh kaip geriausias antraplanis aktorius). O ir šiaip aktoriai šiame filme tokie žavūs ir patrauklūs - kad ir Eddie Redmayne ar Emma Watson. Kaip jau nesunku nuspėti iš pavadinimo, tai juosta apie Marlyn Monroe, besifilmuojančią kino filme ir apie vaikiną, prisidėjusį prie to filmo kūrybos ir vėliau išleidusį savo prisiminimus, pagal kuriuos "My Week With Marilyn" ir yra susuktas. Nors ir atrodo visai neblogai, bet filmas, mano akimis, užsibaigė kiek per greitai, vos prasidėjęs veiksmas tuoj pat nutrūko. Suprantu, kad fikcijos čia ne tiek daug, ir vis dėlto, būtų labai smagu pamatyti labiau išplėtotą šios juostos versiją.

"Chico & Rita" - muzika ir meile alsuojanti rimta animacinė juosta, nominuota "Oskarui" kaip geriausias animuotas filmas. Puiki, puiki juosta. Neapsigaukit su animacija, taip dažnai būna - filmas nurašomas, nes jis animuotas, taigi, vaikams. Tiesa, dažnai taip būna, bet egzistuoja ir gerų rimtų filmų, vertų peržiūros, kaip "Chico & Rita". Muzika, šokis, kelionės, jausmas, muzika, jausmas. Jausmas. Ryšku spalvom, ryšku emocija, ryšku garsu. Daug iš šios juostos nesitikėjau, bet mano akimis, bent vienos peržiūros ji tikrai nusipelno.

"A Cat in Paris" - kitas puikus animacinis filmas, gavęs "Oskaro" nominaciją, kaip geriausia animuota juosta. Mielas, vaikiškas, ypatingas ir smagus. Apie šeimą, mažą tylią mergaitę, tamsų paslaptingą katiną, vienišą atsiskyrėlį, piktus dėdes ir visa pakeliančius Paryžiaus stogus. Pažiūrėkit vieni ar su vaikais - geras laikas garantuotas.

Ir tai dar ne viskas. Kaip ir praeitąmet, taip ir šiemet, "Harry Potter and the Deathly Hallows", tik dabar jau antroji dalis, yra nominuota "Oskarams" už vaizdo efektus, grimą, meninę režisūrą. Šio filmo nė nemanau komentuoti, nes suvokiu jį labiau kaip istoriją, ne kaip filmą, nors pati šios knygos vizualizacija, reikia pripažinti, yra tikrai neprasta. Įspūdinga ir emocijas sukelianti, nors netikslumų, kaip visad, pažerianti. Bet kaip kitaip. Per daug nesiplėsdama noriu paminėti porą kitų, man dar nematytų filmų: "Moneyball" (nominuotas net šešiems gan rimtiems "Oskarams") ir "Extremely Loud & Incredibly Close" (besitaikantis į geriausio filmo bei geriausio antraplanio aktoriaus apdovanojimus). Pirmasis - rekomenduotas ir kitų išgirtas, antrasis - pastatytas pagal mano vos prieš porą savaičių skaitytą knygą, tad tiesiog degu smalsumu šį filmą kuo greičiau pamatyti. Nes knyga tikrai puiki, papasakosiu jums apie ją už keleto dienų.

Įkvepiančios savaitės. Įkvepiančio kino.