Man's search for meaning

Jau kurį laiką labai norėjau perskaityti Viktor E. Frankl "Man's search for meaning" ir štai prieš keletą savaičių, bekeliaudama ir turėdama kelias laisvas valandas ėmiausi šios knygos. Tiesa, joje atradau gerokai daugiau, nei tikėjausi atrasti. Ir tais atradimais norėčiau su jumis šiandien pasidalinti.

Patekus į koncentracijos stovyklą gyvenimas gerokai pasikeičia. Lieka bene vienintelis tikslas - likti gyvam, išgyventi. Bet ne visiems, kaip žinom, tai pavyko. Kuo skiriasi išlikusieji? Viktor E. Frankl turi teoriją. Jis teigia, jog tam, kad išgyventum tokiomis nežmoniškomis sąlygomis, reikia turėti tikslą. Būtent tas tikslas palaiko gyvybę. Matymas potencialo, kažko, kas prasminga, kažko, dėl ko verta kentėti. Taigi, ir kančioje galima atrasi prasmę, rašo Frankl. Dar vienas įdomus jo pastebėjimas - viltys ir nusivylimai veikia fiziškai. Tikėdamas gali pajausti jėgų antplūdį, praradęs tikslą gali ir nebeatsikelti. Tokia stipri psichologijos ir tikėjimo galia išties stebina. 

Vargu, ar žmogus, kalėdamas koncentracijos stovykloje, gali pakeisti šias sąlygas. Tačiau negalėdamas pakeisti sąlygų jis vis tiek turi galimybę keisti savo būseną: jis gali rinktis savo požiūrį į situaciją. Tai Frankl vadina dvasine laisve. Iš kitos pusės, neįprastos sąlygos taip pat suteikia galimybę išbandyti savo vertybes, pažinti save, rašo autorius. Turi būti pakankamai drąsus - toks drąsus, kad išdrįstum kentėti. Kad priimtum kančią tarsi užduotį, kurią turi atlikti. Ir kuri anksčiau ar vėliau baigsis. Turi būti pakankamai drąsus, kad pradėtum atakuoti savo problemas ir jas, kiek pajėgdamas, spręsti. Turi pabandyti suprasti "not what you expect from life, but what life expects from you." Ir tarsi nugalėti situaciją, neprarasdamas savęs, ir, svarbiausia - savo surastos prasmės, savo tikslo. 

Taigi, kaip atrasti prasmę? Autorius išskiria tris būdus ir terpes: pasiekimai, jausmų patyrimas ir kentėjimas (kai jis įgauna prasmę). Kentėjimas prasmės įgijimui nebūtinas, teigia Frankl, tačiau patekus į kančias teikiančią situaciją, tai tampa galimybe atrasti prasmę savo gyvenime. Nes kiekviena patirtis yra svarbi ir prasminga, rašo jis. "You need strugling, existential dynamics, not homeostasis." Nes tik bandydami nugalėti kliūtis stiprėjame patys, pažįstame save ir pasaulį. Tik nereikia mestis į kraštutinumus: prie nuobodulio ir streso (komforto ir streso zonų). Tuo tarpu sveikas įtampos kiekis yra netgi naudingas, teigia autorius (mūsų puikiai žinoma ir pažįstama strech zone).  

Gyvenimo prasmė, teigia Frankl, yra labai individualus dalykas ir neįmanoma rasti bendros prasmės visai žmonijai (ką pastaroji, beje, labai aktyviai bando įvykdyti jau gerą laiko tarpą). Nes kiekvienas žmogus gyvena savo gyvenimą, daro sprendimus ir yra už visa tai atsakingas. Logoterapija - gydymo būdas, Frankl pradėtas taikyti po aprašytosios koncentracijos patirties, ir yra pagrįstas būtent prasmės savo gyvenime radimu ir puoselėjimu. Ir iš to kylančia gerove. Nes negali būti laimingas be priežasties, teigia autorius, kaip ir juokas turi būti sukeltas kažkokio veiksnio, taip ir laimė turi būti sąlygojama kažko, ir tas kažkas turi būti surastas kiekvieno iš mūsų atskirai.

Jei negali pakeisti situacijos - keisk save. Ne tam, kad išvengtum skausmo ar patirtum malonumą, bet tam, kad galėtum rasti tokį požiūrio į aplinkybes kampą, kuris tau pačiam būtų vertingas. Šią praeito amžiaus viduryje Viktor E. Frankl išsakytą idėją (kaip ir kitas) kuo puikiausiai galime pritaikyti ir šiandien.