Pučia ledinis vėjas, priversdamas įsisupti į plonytį paltą, priversdamas pamiršti mėnesio pavadinimą, tokio nenuspėjamo mėnesio. Tad su dideliu malonumu šmurkštėli į šiltus namus, kur užlieja obuolių pyrago kvapas, klimpsti meduje ir cinamone, dar vakar čia pat jautęs miško grybų prieskonį. Taip ruduo kviečia, pratina, įsiskverbdamas į vasarą ir, rodos, bent trumpam ją užvaldydamas. Užvaldydamas ir mus. Stingdydamas, bet pažerdamas - rašydama apie rudenį negaliu išvengt šito žodžio, kaip banaliai beskambėtų, - jaukumo.
Ir vos spėjus sušilti namie, išdavikas dangus pragiedrėja ir žemėn ima ropštis vienas kitas spinduliuojantis vasaros pėdsakas.
Bet dabar atsiribokim nuo visų juslių, nuo šimtų aplink esančių daiktų ir nerkim į vieną viskam skirtą srautą, vieną teegzistuojančią terpę, kuo vientisiausią pasaulį. Ir pakalbėkim apie Budizmą. Juk nebūtina būt budistu, kad susidomėtum šia filosofija. Nes daleles jų galime įterpti ir į savo gyvenimus - materialistiškus, skubius ir užimtus, sudėtingus ir apkrautus. Galim atsižvelgt į patarimus, atsižvelgt į pamokymus žmonių, jau kelis ar keliasdešimt metų gyvenančių atsiskyrus nuo kitų, žmonių, vos pradedančių eiti taku į nušvitimą, žmonių, kurie jau spinduliuoja, iš taip giliai, kad nė neaišku, ar iš paties savęs. Pamatyti Budizmą gyvą žmonėse, jų akyse, jų gyvenime. Pamatyti, kad tai ne vien filosofija, gyva popieriuose, gyvavusi senovėje. Tai gyva, dar ir dabar. Gyva kaip upeliukai kalnuose. Filme "Amongst White Clouds". Filme, kuris ne kalba apie budizmą, bet kalba pačiu budizmu.
Vienas svarbesnių dalykų, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra atidumas, susitelkimas (mindfulness). Nuolatinis susitelkimas, lyg per meditaciją, savęs pajautimas, aplinkos pajautimas, savęs pajautimas aplinkoje. Paprastai - darydamas kažką, tedarai tai. Maišydamas košę neplanuoji rytdienos dienotvarkės, nemąstai, ką gaminsi vakarienei, nebandai palaikyti dar kelių pokalbių ar nugirsti žinių. Tiesiog susitelki ties tuo, ką darai - maišai košę. Ir viskas. Susitelkti, veikti kokybiškai, veikti prasmingai. Nebūti "busy for nothing", kaip sako vienas Mokytojų filme, "busy for Me", sako kitas. Tai atveria naujas erdves. Ir leidžia kiek kitaip pažvelgti į kasdien atliekamus darbus. (Tarkim, pamėginkit valgyti - tyloje, atskirai nuo bet kokių trikdžių, per daug nemąstant, tiesiog valgyti, pajaučiant skonius, tekstūras, šilumą ir vėsą. Visiškai nauja patirtis). Taip nešvaistai energijos, atsiriboji nuo to, kas nereikalinga. Gyveni esme.
Atjausti. Dalintis, kai nepakanka pačiam (nors niekad nepripažinsi, kad tau nepakanka. Tau bus gana). Pabandyti paleisti. Žinoma, paleisti sunku. Žmones, daiktus, vietas, veiklas. O dar labiau - pasaulį. Atsikratyti kontrolės, nusistatymų, įpročių. Susivokti, kur yra tikras noras, poreikis, jausmas, o kur tik įprotis tą jausmą išgyventi. Ir susivokti tame nėra taip jau lengva. Bet lengva ir neturi būti. Per išbandymus ateina išmintis, sako Mokytojai. O tuo galime įsitikinti žvilgtelėję į savo patirtis, ar kitus gyvenimus. Patirtis moko. Svarbu išmokti surasti tai, kas svarbiausia.
"The most important thing is to find out
what is the most important thing. "
Shunryu Suzuki
Galbūt mūsų tikslas nėra tapt Budom, galbūt užtenka atjausti, atsigręžti, įsiklausyti, atverti akis. Kartais išklyst į šoną nuo skubančios minios, ne visad žinančios, kodėl skuba. Žinoti, kuo ir dėl ko gyveni. Surasti tai, kas svarbiausia.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą