J. K. Rowling "The Casual Vacancy": realybė be burtų

Vienas straipsnis apie naujausią J. K. Rowling romaną suaugusiems buvo pavadintas Life Among the Muggles. Išties, jei norit nepaleisti Hario Poterio konteksto, tuomet, galit įsivaizduoti, jog tiesiog leidžiamės į kitą pasaulį: nebe į burtininkų, o į muggles, taigi, tikrų paprastų žmonių, akyse neregėjusių magijos. Žmonių tokių, kaip mes. Žemiškų.

Žemiškumas, pirmiausia - tai mirtis. Visa šio pasakojimo ašis - miestelio savivaldos nario, irklavimo komandos trenerio ir visų mylimo žmogaus mirtis. Politinėje šio romano plotmėje kalbama apie rinkimus, kuriais į tarybą turėtų ateiti naujas miestelėnas. Po mirties jo vardas nenustoja šmėžuoti ir socialiniame gyvenime - paskutinę dieną išsiųstas straipsnis, irklavimo komandos merginų gyvenimai ir jų prisiminimai, galų gale, jo šeimos skausmas. Tai yra šio romano pamatai, ant kurių kyla kiti veiksmai. Nepritrūks ne vien sofistikuotos politikos, bet ir narkotikų, ir keiksmažodžių, ir bejausmio sekso - visko, kas egzistuoja, kaip smarkiai užsimerkęs bebūtum. Pastaraisiais veiksniais Rowling atskiria socialines grupes mieste, tačiau jos, nori nenori, pinasi kartu, vieni į kitų gyvenimus, asmeninius ir visuomeninius, kol pasiekiama ta stulbinanti siužeto visuma.

Kartais, versdamas šios knygos puslapius, susimąstai, kad ji gal net per daug žemiška. Per daug tamsi. Per daug skausminga. Per didelis veidrodis šiuolaikinei visuomenei atvaizduoti ir tuo pačiu - per aštrus peilis jai į paširdžius. Kai kurie net sako - per daug niūru, sako, nematau jokios vilties Rowling žodžiuose. Jiems noriu atsakyti: įsižiūrėkit atidžiau. Nes vilties čia daug. Pavyzdžių, kai išdrįstama nusimesti paslaptis nuo pečių ir tiesiog pasikalbėti, kai net slegiami sunkumų ir nuovargio žmonės imasi su rūpesčiu ir dėmesiu bendrauti su kitais (o tai yra velniškai sunku), kai įvertinama tai, kas turima, žmogus, kuris šalia, kai nebebijai pats, kai nebenori gąsdinti kitų. Viltis čia šviečia, kad ir ne ryškiausiom spalvom, kad ir sąlygota skausmingų įvykių, bet šviečia ir ramina, jog, na, ne viskas prarasta. Tai ir žavu - matyti, kaip žmonės iš paskutiniųjų stengiasi stiebtis savo dvasią smukdančiuose gyvenimuose, kaip jie kovoja, dažnai - su savimi, tam, kad rytojus būtų šviesesnis. Pastanga yra svarbi, ir ji čia rodoma, gan aiškiai.

Šis kūrinys įsibėgėja ne taip jau lengvai, tad išdrįskit nemesti knygos pirmosiose dešimtyse puslapių ir nenumoti ranka, atseit, nuobodu, tuščia ir neverta. Tikinu, rekomenduoju - verta. Už jūsų kantrybę bus atlyginta. Ne vien įtraukiančiais ir atsiplėšti nuo knygos neleidžiančiais siužeto vingiais, bet ir puikiu Rowling stiliumi: rodos, nesvarbu, apie ką ji rašytų, tai skamba puikiai. Žodžių tikslumas ir aštrumas, šiluma, kartais prasišviečianti pro rimtas sąvokas. Jos stilius matomas ir pačioje istorijoje. Pirmiausia, rizika. Yra personažų, linkusių rizikuoti. Negalvojančių apie pasekmes. Nieko neprimena? Yra personažų, ieškančių teisingumo, dėl to nusispjaunančių į aplinkybes ir darančių tai, kas teisinga, yra ir tokių, kurie jaučiasi vienui vieni, dažnai, ir yra vienui vieni, kovojantys už tiesą, kurią žino patys. Taigi, Rowling kūrybos bruožų ir vertybių skalė, išreikšta ankstesniuose fantastiniuose romanuose, atsiskleidžia ir čia. Jei labai atidžiai įsiskaitysit, gal net pamatysit šiokių tokių ankstesnės istorijos prototipų: nuoširdžių ir rūpestingų motinų, valdyti linkusių vyrų ir paskalas skleidžiančių žmonų, mąstančių, ką kiti pamanys, ir, žinoma, itin besirūpinančių savo sūnumi. Tad net nežinant šio kūrinio autoriaus, galima nuspėti, jog tai - nepakartojamas Rowling darbas.

Bet nereikia čia ieškoti Hario Poterio, lengvo humoro ar magijos apraiškų. Reikia nerti į tikrą pasaulį, kuris yra sudėtingas ir labiau šokiruojantis, nei Rowling anksčiau aprašytasis. Nes viskas tikra, smūgiai įsirėžia į odą, narkotikai žudo, žmonės nebeprisikelia, negali grįžti atgal, tik judėti į priekį. Ir taip, tai nėra lengva, kaip ir nėra lengva skaityti šią knygą. Nėra lengva pripažinti jog šis pasaulis - mūsų, tikrasis. Nes pasaulis yra didelis ir tai ką matom - yra tik pro mūsų požiūrį prafiltruota mažutė į mūsų regimąjį plotą patenkanti jo dalis. O pasaulis yra milžiniškas. Jame telpa viskas. Miestelis, kuriame vyksta veiksmas, - kuklus pasaulio modelis. Ir tas viskas, aprašytas Rowling, priverčia nustebti, pykti, pasišlykštėti, džiaugtis, jausti tuos žmones ir jų gyvenimus. Stengiuosi nekonkretinti įvykių ar vardų - nenoriu išduoti daugiau, nei rasite parašyta ant knygos nugarėlės. Skaitykit ir pajauskit patys. Atraskit kažką, kas svarbu jums. Aš, skaitydama "The Casual Vacancy" radau idėjų, kurios mano minčių neapleis, žinau, dar kurį laiką.