Can you give me some of the gift that carries on

Nušvito.

Pirmiausia - lėktuvo salonas, mat jau pakilom, ir buvo išsklaidyta ta jauki prietema, kurioje matai tolstantį švytintį miestą ir kartu su tavim lekiančias žvaigždes. Nušvito, o aš nepalioviau mąstyt, kaip smarkiai reikia įsibėgėt, kad pakiltum, ir kaip gera bekylant. Po to tas jausmas pranyksta, bet bekopiant į viršūnę kraujas pritvinsta palaimos, ir atsiloši, ir mėgaujiesi. Mėgaujiesi procesu, kilimu. Jis reikalauja nemažai resursų - energijos, pilotuojančio žmogaus pastangų. Ir vis dėlto, viską suderinus, pakyli. Ir skrendi. Mes galim skrist dažniau.

"I've been going through a lot just to find this perfect spot" - I'm From Barcelona "Treehouse".

Vėliau švinta akys, kai pasijauti lyg grįžęs namo. Senovinės stotys ir linguojantys autobusai, upės gaiva kvepiantis oras, žuvėdros danguj, daugybė trumpų pokalbių ir šypsenų, tikrų, užkluptų netikėtai. Magija besiraitantys ilgaamžiai medžiai, burnoje tirpstantis kokosas, avietės ir šokoladas, tirpstantis laikas, tirpstanti aplinkoje aš, tampu dalele plačios gatvės, miesto, šalies, kultūros. Tirpstu su kiekvienu žingsniu, vis labiau pavargstu, vis labiau abstulbstu, švintu žengdama.

"It's the first day of spring 

And my life is starting over again 

The trees grow, the river flows 

And its water will wash away my sins

For I do believe that everyone has one chance 

To fuck up their lives 

But like a cut down tree, I will rise again 

And I'll be bigger and stronger than ever before." - Noah and the Whale "The First Day of Spring"

Švinta rytas, rausvai, išsiilgta saule. Ir kitas. Ir dar kitas. Parkai užsikloja skaisčia žole, kurią tingiai skabo rusvai margos antys, fontanai trykšta skaidriu vandeniu, jo krislai žiba ore, pasaulis tampa krištolinis, krištolu aiškus, krištolu tyras, krištolu šviesus. Žydi melsvos gėlės. Sprogsta medžių pumpurai. Sprogsta pasauliai. Tavo ir mano. Sprogsta, sklaidosi gabalais, aižosi į skeveldras, šukes, dulkeles. Tarp medžių kylant rytiniam rūkui, paskutinė dulkelė ištirpsta jame, ir negaliu atitraukt akių nuo jo skalsumo, žaliem vandens lašeliam srūvenant pažeme, šį srautą kertant pluoštui saulės spindulių, gimstant burtams.

"You'll sing, day by day, old joy comes back to me.

Forget the things that get away, don't dream of yesterday." - Noah and the Whale "Old Joy"

Pasaulis švinta, tau plečiant jo ribas. Kai suvoki, kad kiekviena diena gali būt tokia neįprasta. Žinoma, pakitusi aplinka yra puikus panašių minčių katalizatorius, tačiau ir tarp sniego, šalto vėjo ir pilko dangaus galima pasiekt kažko panašaus. Tik pastangų reikia daugiau. Bet kuo daugiau pastangų įdedi, tuo greičiau imi judėt į priekį, galiausiai pakyli nuo žemės. Ir skrendi. Aš noriu skristi, dievaži, noriu. Ir galiu. Ir tu gali. Nes velniškai gera stebėt saulėlydį, kai esi virš debesų, kai iš mėlynai-žaliai-gelsvai-rausvos horizonto juostos lieka tik mėlynai-gelsvai-rausva, vėliau jau tik mėlynai rausva, tik mėlyna, ir stoja naktis. Stoja naktis, bet iš nugaros, iš Vakarų, dar pilasi šviesos srautas. Nes ten saulė dar nenusileido. Nenusileido ir mintyse. Ten ji šviečia, žaižaruoja, kiek nustelbdama kasdienius rūpesčius ir kurdama naujus pasaulius.

Ir kol I'm From Barcelona sako "You can't have it once you've had it", Edward Sharpe and the Magnetic Zeros atitaria "One love carries on". Vienas žvilgsnis, vienas prisilietimas, meilė, šypsena, vienas pasaulis tęsiasi, juo dalinamasi, kaip dovana, brangia, absoliučia. Sakei, kad gyvenam tik kartą. Tad galim pasistengt. Gyvenam tik kartą, tad galim atsipalaiduot ir mėgautis kelione. Galim suplanuot iki detalių. Bet kartais planai nepasiteisina. O kartais pasiteisina net daugiau, nei planuota. Tavo pasirinkimas, kaip elgsies su šia kelione. Nes nepriklausomai nuo to, ji - nepakartojama. Ir visai nereikia jos kartot, jos, ar atskirų jos dalių. Verčiau - nepraleist vertingų dabarties akimirkų. Prisiminimus saugot, bet jais neužgožt šių sekundžių. Kaip sunku bebūtų jose išgyventi, vis tempiamam atgal vakarykščių šešėlių. Šviesių, lengvų šešėlių. Spindulių. Jie krinta ant mano skruostų, įsikuria širdyje, nurimsta. Ir spindi. Per baimę, nerimą ir liūdesį. Jie spindi. Stipriau už visa.

Kyla saulė. Ne tokia ryški, bet kuo tikriausia. Kartu su ja kylu į naują dieną.

Nušvito.