"If I should have a daughter…“Instead of “Mom”, she’s gonna call me “Point B.” Because that way, she knows that no matter what happens, at least she can always find her way to me. <...>
She’s gonna learn that this life will hit you, hard, in the face, wait for you to get back up so it can kick you in the stomach. But getting the wind knocked out of you is the only way to remind your lungs how much they like the taste of air. <...>
And “Baby,” I’ll tell her “don’t keep your nose up in the air like that, I know that trick, you’re just smelling for smoke so you can follow the trail back to a burning house so you can find the boy who lost everything in the fire to see if you can save him. Or else, find the boy who lit the fire in the first place to see if you can change him.”
But I know that she will anyway, so instead I’ll always keep an extra supply of chocolate and rain boots nearby, ‘cause there is no heartbreak that chocolate can’t fix. Okay, there’s a few heartbreaks chocolate can’t fix. But that’s what the rain boots are for, because rain will wash away everything if you let it. <...>
When your boots will fill with rain and you’ll be up to your knees in disappointment and those are the very days you have all the more reason to say “thank you,” ‘cause there is nothing more beautiful than the way the ocean refuses to stop kissing the shoreline no matter how many times it’s sent away. <...>"
- Sarah Kay "If I should have a daughter...". Pasakiškas eilėraštis ir poetiškas pasakojimas apie kūrybą, ir požiūrį į pasaulį, ugdymą ir ugdymąsi. Jautru, artima, pažįstama. Cituoju tik eilių ištraukas (kurios kaip ir neeiliuotos, bet vien dėl to nenustoja būt poezija), o visą kūrinį, kaip ir visą autorės pasakojimą, siūlau peržvelgt patiems - ištarti autorės lūpom žodžiai krenta ir lūžta skirtingais kampais, atspindėdami skirtingas spalvas - tai visai kas kita, nei vien skaityti parašytą tekstą. Teksto tarimo, išsakymo interpretacija neabejotinai padeda jį suvokt. Jei susiviliojot, galit peržvelgt ir kitus jos pasirodymus; ypatingai gražus (dėl to, kad istorija tikra) - "An Origin Story".
"When I meet you, in that moment, I'm no longer a part of your future. I start quickly becoming part of your past. But in that instant, I get to share your present. And you, you get to share mine. And that is the greatest present of all." - Sarah Kay.
Tai, ką mes veikiam dabar - dalinamės dabartimi. Aš rašau, jūs skaitot. Ši akimirka priklauso mum abiem. Ir tai yra dovana - gebėti pasidalinti akimirkomis, kurios dar nesibaigė, kurios, turbūt, nesibaigs niekad, nes net jei išnyks iš jūsų atminties, liks kito žmogaus mintyse. Ir atvirkščiai. Tarsi būdas išsaugoti, atsiminti. Pratęsti savo egzistenciją toliau, nei sieki pats. Ir tose pratęstose erdvėse, iki šiol buvusiose niekieno žemėse, susipinti patirtimis, jausmais ir intencijomis, visomis laiko plotmėmis, ir taip sukurti bendrystę, priartinti sielas. Atrasti erdves, kur jos persikloja viena su kita, sutampa. Ir gerai jas apžiūrėti. Nes tuose taškuose dvi dvasios tampa viena, dvi mintys tampa viena, dvi idėjos tampa viena. O jei kalbam apie didesnį skaičių būtybių, tuomet... tuomet tuose bendruose taškuose visos dvasios tampa viena, visos mintys tampa viena, visos idėjos tampa viena. Klausiat, ar įmanoma surast tokių bendrų vardiklių visose būtybėse, ar egzistuoja jų bendras taškas, saitas? Atsakyčiau, taip, ir net ne vienas. Mes turim daug daugiau panašumų, nei kartais manom. Atpažinti juos - užduotis. Įveikiama. Pavyzdžiui, su poezijos pagalba.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą