Vakarui nusileidus ir sutemoms užpylus grublėtas sienas, lubas, pažemę, net pro tvirtai uždarytus langus ima veržtis kvapai. Perdien įkaitę, vos pravėrę pumpurus, žiedai skleidžiasi šiluma ir salsvu svaiginančiu dvelksmu, užliejančiu kiekvieną tarpą, plyšį ar plotelį, kurio dar nepasiglemžė tamsa. Skleidžiasi, atiduodami visą savo esenciją, visą savo esmę, savastį aplinkai, išspindėdami save, ištirpdami tykią naktį, dar nė neišaušus. O saulei patekėjus visi namai jau bus tvarkingai pripildyti pavasarinių aromatų, apdovanoti, lyg Kalėdų naktį, paslaptingai, dosniai. Ir pirmi aušros spinduliai nušvies žiedlapių jūrą kieme. Prasiskleisti, išspinduliuoti, nusileisti. Ir vėl virsti žeme, lašeliu vandens ir oro, kuris kitąmet maitins žiedą. Maitinti pasaulį, idant maitintum save, nes, panašu, nėra didelio skirtumo. Yra tik kvapnios gegužės naktys ir pora jau kiek pavytusių vyšnios žiedlapių, įsivėlusių į plaukus.
Ir laikas byra it peržydėjusios sakuros žiedlapiai kiemely, šiltom popietėm žiūrint vaikiškus filmus, kuriuose spindi Roal Dahl dvasia, ar leidžiant kalbėti Bethovenui fortepijono klavišais, su šviesesnėm stygom prisidedant Dvorakui ir švelniai pritariant Debussy. "All we need is the right soundtrack", sakyta "Liberal Arts", o pastarieji kompozitoriai kasdienes smulkmes išties pakylėja į kitas plotmes.
Yra ir kita grupė muzikinių kurinių, į kurią atkreipiau dėmesį pastaruoju metu. Dainos, skatinančios atkaklumą. Kartais taip puikiai dera ir muzikalumas ir mintis, ir to aš ieškau, ir tai kartais randu. Pavyzdžiui, nemirtingasis Johnny Cash, dainuojantis "I Won't Back Down". Velniškai graži Snow Patrol "Make this go forever". Nedviprasmiško pavadinimo "Hold On", atliekama Angus and Julia Stones taip, kaip moka tik jie. Ir to paties pavadinimo devinto dešimtmečio Wilson Phillips kūrinys. Ir dar viena to paties pavadinimo daina, tik jau su kitu tikslu, reikalinga, atlikta Good Charlotte. Ir, galiausiai, Alabama Shakes variacija šia tema.
Ir laikas plaukia it spalvingos venecijietiškos gondolos, tik spėk įšokt, ir išgirsi dainą, tradicinę, tik sukaupk jėgas šuoliui, tik treniruok save jėgai, tik motyvuok save treniruotei, tik, ir rasis pasakos po paprastu melsvu dangum, sapnai išvirtę kanalais, bemiegiai paryčiai susitelkę saulėtekiuos. "It's the repetition of affirmations that leads to belief. And once that belief becomes a deep conviction, things begin to happen." - Muhammad Ali. Geriausias pasaulio kovotojas Ali. “Impossible is just a big word thrown around by small men who find it easier to live in the world they've been given than to explore the power they have to change it. Impossible is not a fact. It's an opinion. Impossible is not a declaration. It's a dare. Impossible is potential. Impossible is temporary. Impossible is nothing.” Kas palieka tokio žmogaus lūpas, tą, manau, verta dėtis į širdį, įrėžti į mintis, išdažyt ant gondolų. Juk reikia, taip reikia tikro tikėjimo savimi ir savo tikslu, tikėjimo galimybėmis, ne saldaus pasvaisčiojimo, bet tvirto nuoširdaus jausmo bei veiksmo, ir šie žodžiai tai skleidžia, paleidžia bangą, nuraibuliuojančią (galbūt) iki Tavo minčių. Taip reikia ryžto ir drąsos: ruoštis, treniruotis, įveikti, pasiekti. Net ir be priešdėlių, net ir be ypatingų ambicijų - veikti, siekti. Ir vis dėlto - to, kas traukia, to, kur veda mintys. Ali kaunasi, dėl spalvos, dėl taikos, dėl veiklos. Aš kaunuosi, dėl spalvotų gondolų, dėl taikos su savimi, dėl siekiamos veiklos. Panašūs mes. Visi. Ypač skirtumais.
Apsunko kekė alyvų nupylus lietui. Rami vasara, sakei. Kaistant orui šienauja žolę ir pienišku salsvumu skleidžiasi oras. Viskas gerai, sakei. Ir tik viena kita žvaigždė ir vandens lašas ir apvirtęs vabalėlis dar kerta visa jėga, išviliodami mane iš manęs į save. Apsikabinkim, sakei. Skubu, bet jei jau tiesi rankas... Ir gelsva piene išsiskleidžia rytas, be atskirties aidų.
"jei susirgčiau,
jei
kartais įsimylėčiau
taip,
kaip šiandien
ir - jei šokčiau pro langą,
tai tik lėtą fokstrotą"
Aidas Marčėnas "Ištrupėjusios r dvės"
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą