I'm all alone, he said.
You're not alone, she said. You only feel alone."
Jonathan Safran Foer savo pirmuoju romanu "Everything is Illuminated", rodos, sukūrė odę liūdesiui. Kiek fragmentišką, kiek neišbaigtą, bet taip pat, džiaugiuosi galėdama pranešti, kiek foerišką. Mat jis geba meistriškai diegti jausmus, ypač liūdesį (tą galima pastebėti ir kituose jo kūriniuose - "Extremely Loud and Incredibly Close" bei, žinoma, "Eating Animals"). Šiame kūrinyje, veikėjos rankomis, Foer'is užrašo 613 (!) liūdesio rūšių. ("Sadness of being misunderstood [sic]; Humor sadness; Sadness of love wit[hou]t release; Sadne[ss of be]ing smart; Sadness of not knowing enough words to [express what you mean]; Sadness of having options; Sadness of wanting sadness; Sadness of confusion; Sadness of domes[tic]ated birds, Sadness of fini[shi]ng a book; Sadness of remembering; Sadness of forgetting; Anxiety sadness..."). Tai knyga, kurioje nuolat aplinkinius prajuokinti bandantis veikėjas prisipažįsta "I must inform you, Jonathan, that I am a very sad person. I am always sad, I think. Perhaps this signifies that I am not sad at all, because sadness is something lower that your normal disposition, and I am always the same thing. Perhaps I am the only person in the world, then, who never becomes sad. Perhaps I am lucky." Tai knyga, kurioje liūdesys stipriai susietas su meile. Ir viena atneša kita. Ir atvirkščiai. "He knew that I love you also means I love you more than anyone loves you, or has loved you, or will love you, and also, I love you in a way that no one loves you, or has loved you, or will love you, and also, I love you in a way that I love no one else, and never have loved anyone else, and never will love anyone else. He knew that it is, by love's definition, impossible to love two people." Meilė šeimai ir liūdesys dėl šeimos, meilė mylimajam ir liūdesys dėl mylimojo, meilė draugui ir liūdesys dėl draugo. Visa susiję, visa susieta, visa neišvengiama, mat šie du jausmai Foer'io knygoje (ir ar tik joje?) keliauja kartu. Ir vieno be kito įsigyti neįmanoma.
Panašiai jausmais žaidžia ir Arundhati Roy, rašydama "The God of Small Things" (lietuvių kalba išleistą "Mažmožių dievo" vardu). Keistų taisyklių, liūdesio ir meilės. Ir daug neteisybės. Panašios šios knygos ir šiokia tokia etnine egzotika - mat "Everything Is Illuminated" veiksmas vyksta Ukrainoje, o "Mažmožių dievo" - Indijoje, ir abi šios šalys skaitant nepaliauja savaip žavėti (ir kiek bauginti). Galų gale, abiejų šių knygų pagrindiniai veikėjai nepaklūsta taisyklėms. Ir gyvena savaip. Priimdami savo išgyvenimus ir išjausdami juos iki galo. Tačiau emocija "Mažmožių dievo" puslapiuose kiek kitokia. Dar daugiau atskirties, liūdesio, kad nepriklausai grupei ar šeimai, liūdesio, kad negali priklausyti mylimajam, o jis negali priklausyti tau, liūdesio, virstančio pavydu, virstančiu pagieža. Ir vaikiškai tyro liūdesio. Kai nenorėjai padaryti nieko blogo. Bet nebegali nieko pakeisti. Ir turi gyventi su tuo, kas įvyko, visą gyvenimą. Tiesa, mano akimis, šios knygos stilius yra net ypatingesnis už turinį: kartojama simbolika, ženklai tekste, įmetami vis į kitus kontekstus, kuria savą istoriją ir verčia į tuos pačius žodžius skirtinguose puslapiuose žvelgti vis kitaip. Pasikartojimais autorė leidžia prisijaukinti kiekvieną veikėją ir patį kūrinį. Tokia stilistika galimai naudojama ir prasmei atskleisti - žodžiai priklauso nuo konteksto, kaip ir veiksmai nuo aplinkybių. “If you're happy in a dream, does that count?”
"The pain of life touches me, but the joy of life is so much stronger. And it alone will heal. Life is the healer of life" - rašė Michael Jackson eilių ir esė rinkinyje "Dancing the Dream". Jautriame, net kiek naiviame, bet tuo naivumu drąsiame ir taip puikiai atspindinčiame autoriaus asmenybę. Kalbant apie liūdesį šioje knygoje, ryškiausias turbūt vienišumas. Bet tai tik nata. Nes čia tiek tikėjimo, vilties ir šviesos. Kaip ir šioje citatoje. Šitiek tiesos. Šitiek paskatinimo. Šitiek užtikrintumo ir ramybės. Ir norisi šiuos kelis sakinius priimti kaip generalizuotą išvadą. Life is a healer of life. Dar viena dėmesio verta mantra. Kuri yra verta ne vien žinoti, ne vien kartoti, bet ir naudoti. Kas akimirką - iš naujo.
“Stop this agony of wishing
Play it out
Don't think, don't hesitate
Curving back within yourself
Just create...
Just create”
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą