Apie baimes #2: Invictus ir kitos istorijos

Nuotrauka iš asmeninio albumo. Italija, 2013

Mes esam talentingi kūrėjai. Mes galim susikurt pasakiškus gyvenimus. Ir jų priešingybes. Mes kuriam stebuklus. Ir kuriam baimes. Mąstant šia linkme akivaizdu, kad sukurti galim bet ką, ką gebam įsivaizduoti. Ir jei gebam kurti bet ką, mes nenugalimi. Mat kuriam. Bent dėl to. Apie savęs, savo pasirinkimų ir savo likimo įvaldymą kalba ir William Ernest Henley garsiosiomis eilėmis "Invictus", palaikiusiomis Nelson'o Mandela'os dvasią ilgais kalėjimo metais.

Out of the night that covers me,
Black as the Pit from pole to pole,
I thank whatever gods may be
For my unconquerable soul.

In the fell clutch of circumstance
I have not winced nor cried aloud.
Under the bludgeonings of chance
My head is bloody, but unbowed.

Beyond this place of wrath and tears
Looms but the Horror of the shade,
And yet the menace of the years
Finds, and shall find, me unafraid.

It matters not how strait the gate,
How charged with punishments the scroll.
I am the master of my fate:
I am the captain of my soul.

Valdyti savo gyvenimą. Tai tokia laisvė. Ir tokia atsakomybė. Tokia, kad bene norisi jos kratytis nurašant aplinkybėms. "Ultimately we know deeply that the other side of every fear is freedom." sakė Mary Ferguson. Išsilaisvinti iš baimių. Baimę galima paleisti, o galima susigaudyt ir pažvelgt jai tiesiai į akis, išspręst visus seniai vilkintus bendrus reikalus, ir išsiskirt su visam. Provokuoti save, save auginant. "You gain strength, courage, and confidence by every experience in which you really stop to look fear in the face. You must do the thing which you think you cannot do." teigė Eleanor Roosevelt. Rodos, kuo baisiau, tuo veiksmas reikalingesnis. Nes baimė indikuoja kaži kokią pažeidžiamesnę pusę, prašančią pastiprinimo. Ir sustiprėti galima, imantis to, kas baisu, kol tai tampa kiek labiau suprantama, pažįstama ir sava. Tad vėlgi, visa magija - tik rankose, esančiose prieš jūsų akis. Tik sprendimuose ir pasirinkimuose. Kiekvienoje sąmoningoje gyvenimo minutėje.

"Tik bijok netikėt" - kartą ant sienos užrašė anonimas Vilniuje. Renkuosi šią baimę. Jos ir užteks.