Kaip Muhamedas Ali tapo geriausiu visų laikų kovotoju

Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Olandija (Boijmans Van Beuningen), 2016.

Muhamedui Ali buvo dvylika metų, kai kaži koks vietinis nelabasis pavogė jo dviratį, kurį Ali (tuomet dar nešiojęs Cassius Clay vardą) itin brangino, nes buvo ką tik gavęs dovanų Kalėdoms. Ir niekas nemėgsta, kai jų Kalėdinės dovanos netikėtai pranyksta. Tad suirzęs Ali buvo nukreiptas į vietinį pareigūną, kuris, atsitiktinai, kaip tik turėjo mažą sporto salę rūsyje. Pareigūnas paaiškino Ali, užsidegusiam atrasti dviračio vagį ir atlyginti jam vienu kitu smūgiu, kad jis privalo išmokti kautis, prieš pradėdamas ieškoti progų kovoti. Tad Ali prisijungė prie vietinio bokso klubo, pradėdamas treniruotis kol kiti dar snausdavo ir išeidamas tuomet, kai visi kovotojai ir treneriai jau seniai būdavo pargrįžę į namus.

Tad tikslas svarbus, nes tikslas veiksmui teikia prasmę. Tačiau svarbūs ne vien asmeniniai tikslai. Muhamedui kovoti patiko ir sekėsi jam visai neprastai, kaip turbūt jums jau teko girdėti, ir dar karjeros pradžioje jis pradėjo siekti pergalių ringe ne vardan asmeninės šlovės, bet dėl fakto, kad pergalės suteiks jam progą būti išgirstam, suteiks jam balsą įgarsinti rasinės segregacijos problemas, taigi, suteiks jam progą kalbėti už minią. Tai buvo pagrindinis jo tikslas - savo įtaką naudoti tam, kad juodaodžiai žmonės galėtų valgyti tuose pačiuose restoranuose su baltaisiais, kad vaikai galėtų mokytis tose pačiose mokyklose, kad pastatai neturėtų keleto įėjimų, skirstančių žmones pagal odos atspalvį. Tad kai kiti boksininkai tylėdavo ar pasakodavo apie savo treniruočių rėžimą, Ali kalbėjo apie šias problemas. Kai Ali sakė, jog yra puikiausias, tuo pačiu jis sakė, jog žmogus gali būti geriausias nepaisant rasės, jog vidinės jėgos ir atsidavimas tikslui leidžia jam laikyti ateitį savo rankose. Kartą mažoje mokykloje Muhamedą Ali pasakojo savo istoriją ir ją išgirdo vienas berniukas. Po kurio laiko Ali pasiekė skambutis, jog berniukas buvo įkvėptas ir panoro treniruotis. Berniuko vardas buvo Maikas Taisonas.

Muhamedas Ali sakė, jog kiekviena būtybė turi paskirtį. Saulė yra tam, kad šviestų ir šildytų. Karvės irgi egzistuoja ne be reikalo. Kaip ir žmonės. Savo egzistencijos paskirtį Ali suvokė ryšyje su kitais žmonėmis, kovoje už savo ir jų principus, ir laisvę. Boksas buvo tik vienas kelių tai pasiekti. Tik vienas įrankių, kurį Ali naudojo, bet jo išskirtinumą apibrėžia ir tėčio, išbučiuojančio vaikus vos prabudusius, vaidmuo, ir, žinoma, žmogaus teisių gynimas. 

Tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt septintaisiais Ali atsisakė stoti į armiją ir kovoti Vietname, sakydamas, jog jis pirmasis stotų ginti savo šalies jei vietnamiečiai pultų Amerikos Valstijas, tačiau nekaltų žmonių žudymas griežtai kertasi su jo religijos ir moralės nuostatomis. Už žodžio, religijos ir nuostatų laisvę Ali teko sustabdyti kovas ringe, bet tai nesustabdė jo įtakos ir pasisakymų. Ali grįžo į ringą tik dar tvirtesnis. Įrodęs, kad priežastis nesivelti į karus yra ne baimė, o drąsa kovoti už taiką.

Tad kai Ali atsistodavo ir šaukdavo, kad jis geriausias pasaulyje, tai nereiškia, jog jis manė, jog yra nuostabiausias pasaulyje individas dėl kiek per aukštos savivertės, ne, jo pasitikėjimas buvo didesnis nei visų kitų, nes jo pasitikėjimas buvo visų žmonių, kurie tikėjo juo suma, nes jo veikla buvo gerokai didesnė už jį patį. Ir kai tavo pasitikėjimas susideda iš milijonų tikėjimo vienetų, kai tavo tikslas lydimas milijonų žmonių, kuriems mirtinai svarbu, ar laimėsi, kai nori įrodyti, kad esi geriausias vien dėl to, kad geriausiu būti gali, nepaisant, kokia tavo rasė ar religija - tuomet nebelieka susikaustymo ar baimės. Ali tapo milžinu, nes jo veikloje atsispindėjo milijonų žmonių balsai ir poreikiai. Tokia atsakomybė nokautuoja baimę, nokautuoja abejones. Nes suvoki, kad esi neatsiejama dalis kažko, kas yra gerokai didesnis už tave. Tad ryte prabundi ne vien dėl to, kad privalai kovoti dėl savęs. Keliesi ir dėl milijonų kitų. Ir tai jau visai solidi paskata veikti.

Bet viskas prasidėjo nuo svajonės, nuo dvylikos metų berniuko, praradusio naują dviratį. Karjeros pradžioje Ali neturėjo viso pasaulio palaikymo. Karjeros pradžioje jis pats giliai tikėjo savimi, jis pats prognozavo, kaip baigsis vienas ar kitas jo kovojamas bokso raundas ir prognozės išsipildydavo, nes jis priversdavo save įvykdyti tai, kas iki tol rodėsi neįmanoma. Ali mėgo kalbėti apie žodį neįmanoma, nes tai tik žodis, kurį lengva vartoti, kai jautiesi per silpnas paversti idėją realybe, tad nekaltai mesteli kitam žmogui, jog įgyvendinti tokią idėją yra neįmanoma. Nes gerokai paprasčiau likti patogioje situacijoje, nei rasti būdų, kurių dar neatrado niekas iki šiol. Dėl to Ali vadina žodį neįmanoma tik nuomone. Ir iš tiesų, kas įrodė, kad X veiksmas yra neįmanomas? Kai begalė mokslinių studijų nustato, kad Y yra maksimalus greitis, kurį gali pasiekti bėgikas, galiausiai atsiranda bėgikas, kuris išvysto didesnį greitį. Didesnį, nei teoriškai leistų žmogaus jėgos. Atsiranda žmonės, kurie po ilgo treniravimosi ir susitelkimo sugeba nekvėpuoti ilgiau, nei leidžia apskaičiavimai. Ką jau kalbėti, kai kaimynas pasako, jog nesugebėsi tapti fizikos mokslų daktaru. Nesvarbu, ką sako kaimynas, nes jis fizikos mokslų daktaru niekad ir nebandė tapti, o jei ir bandė, tai nuleido rankas, kai pavargo. Verta klausytis žmonių, sugebančių įgyvendinti savo pažadus sau ir nesustojančių ties nepatogumais ar nuovargiu. Toks buvo Muhamedas Ali. Ir Ali sakė, jog sąvokoje neįmanoma slypi šitiek potencialo, kuris, akivaizdu, dar nėra išnaudotas, dėl to neįmanoma yra tik laikinas projekto ar pasiekimo statusas. Dėl to neįmanoma yra įmanoma. Ir tai ne graži citata kursyvu saulėlydžio fone, tai žodžiai žmogaus, kuris tapo pasaulio čempionu trejetą kartų. Jei būdamas vaiku sugebi sau pažadėti, kad tapsi geriausiu iš geriausių ir pažadą įvykdai, tavyje slypi šis tas daugiau, nei norėtų apibrėžti klampus žodis talentas, tavyje slypi jėga paversti gyvenimą tokiu puikiu, kaip tik išgali, ir ne vien sau, bet ir visiems kitiems aplink.

Tad ne visai teisinga būtų sakyti, kad Ali yra atrastas talentas bokse, ir būtent dėl to jis tapo toks didis. Muhamedas Ali tapo didis, nes jo požiūris į darbą buvo didis, jo ryžtas buvo didis ir jo valia buvo didi. Nes jo rūpestis kitais buvo neaprėpiamai didis. Tad jei Ali būtų tapęs teisininku, galimas daiktas, jis būtų buvęs savo srities meistras. Jame tilpo daug daugiau nei boksas. Tai buvo žmogus, kuris kasdien kilo anksti ir treniravosi, po to pabučiuodavo vaikus linkėdamas labo ryto, kuris eidavo per vietines gatves ir kalbėdavo su žmonėmis apie jų rūpesčius, tuomet skambiais žodžiais iš kantrybės vedė savo varžovus ir varė juos nuo kojų, kuris šaukė gatvėse žurnalistams, kad yra puikiausias visų laikų kovotojas, čia pat pridurdamas ir vieną kitą žinutę tautai, jis rašė eilėraščius ir rašė atvirai, net kai literatūros kritikai bandė grūmoti pirštais, sakydami, jog tai ne literatūra, kas Ali nerūpėjo, nes jis tenorėjo pasiekti žmones savo mintimis. Ir kartais viešas savo eilėraščio skaitymas gali reikalauti daugiau drąsos nei kova ringe su grėsmingai atrodančiu galingu varžovu, ypač jei esi vidutinio amžiaus vyras, kurio karjera netiesiogiai siūlo, jog kovotojas turėtų būti agresyvus, nejautrus ir ignoruojantis bet ką panašaus į meną. Ir ypač šiuolaikinėje visuomenėje. Bet tame ir slypi Ali įtakos grožis: mano oda tamsi ir dėl to aš taip puikiai atrodau, sakė Ali, mano oda tamsi ir aš esu geriausias iš geriausių, sakė Ali, aš esu kovotojas, bet nekovosiu Vietname, nes netikiu šios kovos teisingumu ir tikiu savo pasirinkimo laisve, sakė Ali, aš esu kovotojas, bet rašau eiles ir dainuoju miuzikle, sakė Ali, aš esu musulmonas ir man taip giliai rūpi pasaulio būvis ir taika, sakė Ali, aš vyras ir dažnai verkiu, sakė Ali. Visada yra sritis prie kurios pokyčių gali prisidėti, kokia maža ji bebūtų. Turbūt neverta pastraipos paversti visų -izmų ir fobijų sąrašu, tačiau svarbu suvokti, kad tai, kaip gyveni, jau skleidžia žinutę. Gali tapti pavyzdžiu. Kitiems. Ir sau. Tai teikia tikslą, tai teikia jėgą.

Muhamedas Ali sakė, jog kiekviena būtybė turi paskirtį. Su kokia paskirtimi gimei tu? kartą jis paklausė savo vos kelių metų dukters. Aš noriu padėti žmonėms, atsakė ji. Dabar ji yra socialinė darbuotoja. Ji padeda žmonėms. Intuityvus tikslo jautimas veda į priekį, verčia siekti stipriau, mokytis stipriau, dirbti stipriau, kovoti iki galo. Muhamedas Ali savo tikslo siekė iki galo. Jo įtaka pasiekė visą pasaulį. Ir jei visa tai rodosi tik vienetinis gabaus vaiko su palankiomis aplinkybėmis atvejis, siūlau grįžti į pastraipą numeris šeši. Jei žinai, dėl ko gyveni ir tiki tuo giliai, esi nesustabdomas. Jei nežinai, mokaisi iš knygų, senelių, praeivių, akademinių institucijų, tol, kol sužinai. Ir tampi nesustabdomas.