Viešojoje erdvėje dažnai sklando informacija apie tai, ką būtina taisyti. Duobėtus Vilniaus rajonų kelius, populiarių asmenų sąžinę, neteisingas sistemas ir neteisingus pasisakymus. Nes, žinoma, mes visi puikiai žinome, kas yra teisinga, kaip kitaip. Atsitraukus pora žingsnių ir pamėginus įgauti šiokią tokią perspektyvą, suvokiu, kad sektini pavyzdžiai yra pasiekiami ne taip paprastai.
Kokia istorija tų
sportininkų, kurie patapo tokie greiti? Kokia istorija žurnalistų, meistriškai
sukuriančių pokalbio atmosferą, atskleidžiančią pašnekovo esmes? Kokia istorija
fotografų, skinančių tarptautinius laimėjimus įrankiu, kurį dauguma turime savo
kuprinėse? Kaip ekonomistai, informatikai, aktoriai pradėjo savo veiklą ir
patapo jos ekspertais?
Tas istorijas
taip norisi išgirsti. Ypač suvokus, kaip sunku yra atrasti savo svajonių sritį.
Darbą, dėl kurio lauktum pirmadienio rytų, darbą, kuris padėtų auginti laimę.
Karjeros pasirinkimus skatinam nuo mažiausių dienų, kai klausiam, kuo
penkiamečiai norėtų būti užaugę. Vienas komikas yra sakęs, jog taip suaugusieji
tiesiog ieško idėjų. Nenustebčiau.
Kai kiek paaugi
tie patys klausimai grįžta mokykloje, mokomųjų dalykų pasirinkimu, tuomet
egzaminų pasirinkimu, studijų pasirinkimu, darbų pasirinkimu. Tai eilė
sprendimų, kuri gąsdina šitiek žmonių, bijančių padaryti klaidą kiekvienoje
grandinės dalyje.
Dėl to taip įdomu
klausytis kitų žmonių pavyzdžių, kitų žmonių sprendimų. Ne dėl teisingų pasirinkimų
sufleravimo, bet dėl mąstymo procesų ir veiksmų, kuriuos pritaikyti galima ir
sau, atrandant savus atsakymus. Nes yra žmonių, kurių karjeros mane žavi ir
darau prielaidą, kad jos yra suformuotos neaprėpiamos eilės sprendimų. Tad man
smalsu išgirsti, kokius sprendimus jie yra priėmę ir planuoja priimti, ko
norėtų išmokti ir kokiomis žiniomis pasidalinti, kokie yra jų pačių idealai.
Nes mes galim
mokytis vieni iš kitų.
Tad sudariau
sąrašą tokių klausimų, kuriuos užduoti man tapo garbe ir iššūkiu, užduoti
visiems žmonėms, su kuriais kada nors norėjau pasikalbėti, žvelgdama į
televizijos ekraną ar laikraščių puslapius. Ir jie man ėmė atsakyti.
Nes mes galim
mokytis vieni iš kitų, ir gera žinoti, kad tavo patirtis gali padėti kitam.
Taip prasideda interviu
projektas, nuo pirmųjų atsakymų užpylęs mano mintis idėjomis ir
įkvėpimu. Kartais viskas, ką galiu daryti, yra spoksojimas į žodžius ir
kartojimas ačiūačiūačiū kaip kokios mantros. Nes galiu kalbėtis su žmonėmis, kurių darbai pasakoja jų idėjas. Jie tampa mokytojais.
Nes mes galim
mokytis vieni iš kitų.
***
- Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
- Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
- Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
- Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
- Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
- Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
- Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
- Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
- Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
- Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
- Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
- Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą