Visada labai įdomu kalbinti žmones neapribojančius savęs vienos profesijos rėmais, žmones užsiimančius veiklomis, kurios jiems įdomios ir dažnai kuriančios nemenką vertę visuomenei. Vienais ar kitais būdais. Paulius Ambrazevičius yra vienas jų - jis rašo tekstus ir veda laidas, jis rengia humoro pasirodymus ir intelektualius proto mūšius. Ir visa tai daro itin kokybiškai. Bei su pasimėgavimu. (Abu šie dėmenys, panašu, neprastai koreliuoja). Dėl to labai džiaugiuosi, kad Paulius sutiko atsakyti į keletą klausimų apie savo veiklas ir idėjas.
Jūsų dėmesiui - Paulius Ambrazevičius.
Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Jei gerai pamenu, pirmoje klasėje reikėjo piešti savo svajonių profesiją, tai klasės draugai Liepalotų pagrindinėje mokykloje piešė mokytojus, pardavėjus, dainininkus ir kitus, o aš, dabar dėl pačiam nesuprantamų priežasčių, nupiešiau policininką. Iki šiol galvoju, kodėl turėjau tokią svajonę – aplinkoje nebuvo jokio policininko pavyzdžio, bet kažkuo ta profesija mane traukė. Bet jau kai ketvirtoje klasėje atgavom tuos piešinius, policininku būti nebenorėjau – apskritai nebežinojau, kuo noriu būti. Kiek vėliau atradau krepšinį ir galvojau, kad norėčiau tapti profesionalu, tik tada nežinojau, kad tapti geru krepšininku reikia ūgio, talento ir darbo – kaip tik šitų trijų dalykų ir neturėjau.
Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Turiu ne vieną ir ne dvi profesijas ir nė vienos konkrečios, bet tikriausiai būtų galima sakyti, kad visose veiklose – humore, protų mūšių rengime ir vedime, vertimuose, televizijos laidų vedime – reikia pastabumo, greitos reakcijos ir sugebėjimo bendrauti su labai skirtingais žmonėmis. Be to, reikia gerai mokėti rašyti ir aiškiai perteikti savo mintis. Visko išmokau tuos dalykus darydamas, praktiškai visi mano profesiniai įgūdžiai, kuriuos turiu gyvenime, buvo išugdyti daug ir sunkiai dirbant.
Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Nemažai dalykų, kuriuos darau ar padariau, yra tokie, kuriais verta didžiuotis, bet turbūt didžiausias dalykas, kurį dažnai draugams iš užsienio yra tas, kad kartu su kolegomis iš užsienio, į Lietuvą pradėjome vežti užsienio komikus ir supažindinome lietuvius su nelietuvišku, gyvu humoru. Viskas prasidėjo labai paprastai – tiesiog apsidariau ir sugalvojau, ko man, gyvenant Lietuvoje, trūksta ir pradėjau tai daryti. Jeigu kas nors klaustų mano patarimo, ką veikti gyvenime – taip ir atsakyčiau: sugalvok, ko tau pačiam trūksta Lietuvoje ir pradėk tai daryti.
Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Jaučiuosi labai laimingas, kad galiu daryti tuos dalykus, kurie iš tikrųjų patinka ir iš to gyventi. Esu bandęs dirbti keliose vietose, kur darbas tiesiog nedžiugino. Negali būti geresnės situacijos, kaip dabar.
Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Daryčiau labai daug tų pačių dalykų, bet tiesiog papildomai labai daug skaityčiau ir leisčiau laiką su mylimu žmogum.
Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Įgūdis labai paprastas, buitiškas, bet reikalingas ir mano profesijoje – pagaliau norėčiau išmokti vairuoti, kad nereikėtų prašinėti žmonių, kad šie nuvežtų į vieną ar kitą renginį, kuriame turiu pasirodyti ar vesti. Kartais vis pasigailiu, kad mokykloje, kai turėjau idealias sąlygas, nesilaikiau vairuotojo teisių – tiesiog atrodė, kad greitai jų neprireiks ir vis tiek ilgai negalėsiu sau leisti turėti automobilį.
Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
„Žinok, po maždaug dešimties metų Marijus Mikutavičius sakys tau – „o, sveikas, Pauliau, kaip sekasi?“
Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Jeigu reikėtų išsirinkti tik vieną – siūlyčiau daugiau dėmesio skirti finansiniam moksleivių raštingumui. Kai pats mokiausi (nors praėjo jau nemažai laiko, mokyklą baigiau 2004 metais), pamokose tik paviršiumi praėjome per mokesčius ir panašius dalykus, o visus tokius dalykus baigus mokyklą būtų labai naudinga žinoti. Ir turiu omeny finansinį raštingumą platesne prasme – investavimas, akcijos, obligacijos, taupymas, pensijų fondai ir pensijų pakopos – viskas galėtų rasti vietą šitoje disciplinoje.
Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Man rodos, apskritai svarbiausias dalykas, ką gali išmokti žmogus – sugyventi su kitais žmonėmis. Kai moki tai – visa kita ateina savaime. Ir tai galima pasiekti tik nuolat bendraujant ir leidžiant laiką su žmonėmis.
Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Apie tai, kad jeigu jaučiatės ne savo vietoje, nereikia ten užsisėdėti.
Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Nebūsiu labai originalus – tai būtų kokia nors enciklopedija apie įdomius dalykus arba išsispausdinčiau “Wikipedia”. Jeigu tai turėtų būti grožinė – arba “Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pirmajame pasauliniame kare” arba “Dvylika kėdžių” – galėčiau išmokti kurią nors iš jų cituoti ištisai, kaip tą daro mano keletas gerų draugų.
Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Visos dienos man yra tobulos, nes darau tik tai, ką mėgstu, bet idealiu atveju turėčiau pabusti be žadintuvo, pavalgyti ilgus pusryčius ir skirti laiko knygai, filmui ar serialui, o diena pasibaigtų kokiu nors geros muzikos koncertu ar humoro pasirodymu. Žinoma, šalia visą dieną būtų mano draugė.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą