Domantas Razauskas: Kiekvienas dienos darbas, net jei tai smulkiausias menkniekis, tuo metu yra pats svarbiausias pasiekimas

Domanto Razausko dainų klausiausi dar mokyklos laikais, kai pergrūstame rūsyje pravirom durim vidury sausio skambėjo "Šiaurės pašvaistė", kai draugai siųsdavo jo poezijos nuotrupas, kai reikdavo rasti žodžius, kurie suteiktų kiek kitą perspektyvą įstrigus rutinoje. Ir tai visada suveikdavo. Dėl to labai norėjosi užduoti kelis klausimus Domantui, kurio darbai - vedant laidas radijuje, rašant muziką, rašant poeziją, kūrinius atliekant, rašant straipsnius, užsiimant visa kita aibe gyvenimo meno, kurio nesuminėsiu ir apie kurį turbūt nė nenumanau - skleidžia idėjas, gražias ir prasmingas, kurios kalba kiekvienam panorusiam klausyti.

Jūsų dėmesiui - Domantas Razauskas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?

Tiesą sakant, nežinojau to vaikystėje, nežinau to ir dabar. Viskuo. Niekuo. Mėgau ir norėjau daryti daugybę dalykų, o kartais svajojau apie galimybę nebūti niekuo ir nieko nedaryti. Tiesa, pirmoje klasėje į auklėtojos klausimą, kuo būsiu užaugęs, atsakiau „architektas“. Kodėl? Gal todėl, kad tuo metu man patiko  „Antis“, o visi grupės nariai buvo architektai... 

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?

Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes neturiu jokios profesijos, nesu tokios įgijęs. Šiaip ne taip, nenoriai baigiau mokyklą. Ir... viskas. Darau daugybę man mielų dalykų, tačiau nesu profesionalas nei vienoje srityje. Net negalėčiau apibūdinti, kas gi toks esu? Ir man, prisipažinsiu, tai visai patinka. Viena profesija kaip tokia man niekada nebuvo įdomi. Jau vaikystėje sakydavau, kad būsiu poetas, aktorius ir dailininkas viename. Gal dar architektas, keliautojas ir roko žvaigždė. Man sakė: berniuk, tai neįmanoma, turėsi pasirinkti...   

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?

Kiekvieną rytą atsikelti iš lovos jau yra pasiekimas. Suruošti vaiką į darželį pasiekimas. Parašyti ar įrašyti dainą, perklausyti penkis naujus albumus, parašyti apžvalgą, nuvažiuoti koncertuoti... Ir taip toliau. Kiekvienas dienos darbas, net jei tai smulkiausias menkniekis, tuo metu yra pats svarbiausias pasiekimas. Va štai atsakinėju į jūsų klausimus ir manau, kad man tai pasiekimas. Giriu save už tai! 

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?

Kadangi, kaip jau minėjau, neturiu jokios profesijos, jos nesirinkau, ji nepasirinko manęs, tad surišti to su laime negaliu. Laimė man yra pakankamai svetima sąvoka. Žodžių „laimingas“ ar „laimė“ beveik niekada nevartoju, nei dainose, nei buityje. Nesuprantu, ko reikia siekti, kur stiebtis, kam sumokėti, kad ateitų ta „laimė“. Man patinka gyventi, mėgaujuos tuo, ką ir kaip darau, stengiuosi daryti geriau, patinka net tada, kai esu piktas, irzlus, blogas, nuodėmingas. Patinka prisirišti prie daiktų, neprisirišti prie žmonių, patinka tai, kas uždrausta. Patinka nepatikti kitiems. Sakysite hedonizmas ir mazochizmas, kokia čia laimė? Galbūt. Tačiau už tą „patinka“ aš kiekvieną akimirką esu dėkingas. Ir gerai žinau kam. 

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?

Vis viena egzistuotų kokia nors mainų forma, prekyba, net jei ir ne pačiais pinigais. Jei žmogus man išdroš puikią gitarą aš jam atvešiu porą maišų bulvių ir tai bus tie patys pinigai, tas pats atlygis kitokia išraiška. Nežinau, pinigai man netrukdo, nejaučiu jiems nei simpatijos, nei antipatijos, mėgstu juos taškyti, kai turiu ir per daug neraudu, kai neturiu. Visą laiką dariau tai, kas man patiko nesitikėdamas gauti atlygio. Kartais jis ateidavo, kartais ne. Niekas nepasikeitė. 

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?

Neturiu karjeros. Mano įgūdžiai, vienokie ar kitokie yra natūralūs, susiję su patirtimi. Žinau, ką daryti scenoje, kur kišti kokius laidus, kaip įrašyti kūrinį, sumontuoti radijo laidą, nes tuo užsiimu ilgą laiką, man to reikia. Kiekvieną kartą stengiuosi padaryti maksimaliai geriausiai, net jei ne visada išeina. Kitą kartą bus geriau. Įgūdžių, kurie nesusiję su konkrečiu mano šiuo metu atliekamu veiksmu man nereikia. Kitaip tariant, įgūdžiai mano veiklose ateina natūraliai. Ir tiek, kiek reikia. Ir tai liečia bet kurią sritį: maisto gaminimą, bučiavimąsi, važinėjimą dviračiu, kompiuterinius žaidimus, bet ką. Siekiu tobulinti visus tuos įgūdžius, naujus pasitiksiu, jei prisireiks. 

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?

Nusiramink, bus kitų. 

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?

Meditacijos. Japonijos mokyklose to moko nuo mažų dienų. Tiesa, ne visose.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?

Meluosiu, jei sakysiu, kad suprantu klausimą. Gal dėl to, kad neturiu aukštojo mokslo diplomo? Akademiniai, socialiniai aspektai (kad ir kas tai būtų) kiekvienam yra svarbūs tiek, kiek kiekvienas jiems suteikia svarbos. 

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?

Tai būtų labai bloga, demotyvuojanti paskaita apie tai, kad visi mirs. Visi esantys auditorijoje. Vieni anksčiau, gal net labai greitai, kiti vėliau. Todėl kviesčiau baigti užsiiminėti niekais ir tučtuojau eiti daryti tai, kas yra išties svarbu, įsisąmoninant faktą, kad tavęs greitai neliks. O kai visi išeitų bambėdami, galėčiau ramiai užsiiminėti savo niekais. 

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?

Keista formuluotė: kaip aš galiu pasakyti, kokia knyga tai būtų, jei jos dar nesu perskaitęs? Kalbėti galiu tik apie knygas, kurias skaičiau. Ar norėčiau iš jų pasilikti tik vieną vienintelę ir visą gyvenimą skaityti tik ją? Tada jau geriau nei vienos. 

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?

Taip, kaip atrodo mano šiandiena. 

Daugiau apie Domanto Razausko muziką - www.radom.lt

Daugiau apie interviu projektą - https://www.facebook.com/sviesult/