Tomas Byčkovas: Mano didžiausias laimėjimas yra vidinė laisvė

Tomas Byčkovas yra muzikantas. Tačiau kai pirmąsyk išgirdau apie jo veiklą, girdėjau ne muzikanto, o keliautojo pasakojimą. Tomas dviračiu numynė iš Lietuvos į Iraną. Ir šio sakinio įspūdingumas yra ne tiek pačiame fakte, kiek sprendime ir procese, prieš miegą tiesiant hamaką ir kliaujantis vietinių gerumu kiekvieną dieną, pusmetį. Apart šios įspūdingos patirties ir atvirumo aplinkai, kurį, tikiu, bene privalu išsiugdyti grojant muziką gatvėje, Tomas dalinasi dar aibe kitų įdomių dalykų - apie Vipasaną, rizikingus sprendimus ir vidinę laisvę. Dėl to labai džiaugiuosi, kad Tomas suteikė man progą jį pakalbinti.

Jūsų dėmesiui - Tomas Byčkovas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?

Paauglystėje norėjau būti krepšininku. Žaidžiau mokyklos rinktinėje, buvau kapitonas.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?

Aš esu muzikantas. Dar daug įgūdžių turiu išvystyti - ritmai, harmonijos, natos. Atsidurti ten, kur esu dabar man padėjo šalia esantys žmonės, kuriuos stebėdamas mokiausi. Tie mano įgūdžiai yra labiau emociniai nei konkrečios žinios. Atvirumas savo klaidoms ir ribotumui man leidžia nebijoti eksperimentuoti, ieškoti savo būdo išreikšti kūrybą, prašyti kitus muzikantus sugroti mano galvoje skambančią muziką.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?

Mano didžiausias laimėjimas yra vidinė laisvė. Žinoma, ji nėra nušvitusio žmogaus laisvė, bet bent kruopelytę jos karts nuo karto patiriu. Kai buvau gyvenimo kryžkelėje - gyventi saugiai tęsiant mokslus ir siekiant karjeros ar keliauti be didelių santaupų, pasirinkau rizikuoti. Šis veiksmas man labai atsipirko. Negalvoju, kad saugus gyvenimo būdas yra blogesnis nei klajokliškas. Tame gyvenimo etape rizika man padėjo pažinti save geriau. Vėliau pradėjau praktikuoti Vipasanos meditaciją. Tai labiau atsitiktinumas nei samoningas pasirinkimas, tačiau dabar šią techniką sąmoningai renkuosi kas dieną. Visuose veiksmuose būnu užsispyrręs. Kartais ir bukai. Dažnai tik veiksmo pabaigoje patyriu rezultato malonumą.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?

Aš džiaugiuosi, kad groju muziką ir galiu iš to pragyventi. Ne visada tai darydamas jaučiuosi laimingas. Tačiau stengiuosi tai daryti nuoširdžiai. Aš galvoju, kad  laisvė mane daro laimingu.  Neseniai parduotuvėje mane aptarnavo kasininkė, kuri buvo tokia laiminga, kad aš jai netyčiom ėmiau pavydėti. Ir kaip galima pavydėti kasininkams Lietuvoje? Pasirodo yra laimingų ir šios profesijos atstovų. Nesu užtikrintas, kad nekeisiu savo profesijos. Keisčiau ją į tokią, kuri nekenktų kitiems žmonėms, ir ją atlikdamas kaip išeina dauginčiau laimę kaip ta kasininkė. Po susitikimo su ja jaučiausi laimingas nors ta diena nebuvo pati sėkmingiausia. Kiekvienas žmogus nešasi tam tikrą potencialą. Reikia jį pasimatuoti ir nelipti auksčiau, kai dar neatėjo metas.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?

Ieškočiau savęs ir bendraminčių, gročiau muziką (bet neimčiau piniginio atlygio), statyčiau pastatėlius ir prižiūrėčiau sodą. Kartais pakeliaučiau.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?

Norėčiau išmokti groti arabiškas melodijas ir ritmus.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?

Nebijok klysti ir mylėk savo tėvelius.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?

Laimės istorijos.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?

Manyčiau, kad priklauso nuo profesijos ir pareigų. Tačiau socialinis aspektas man svarbesnis, nes gali turėti visas žinias apie laimę, bet neturėti įgūdžių tą laimę patirti. Darbas turi teikti laimę. Bet kuris darbas tai gali duoti. Būti laimingam reikia įgūdžių ir nuolatos juos praktikuoti.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?

Apie savo kelionę dviračiu iš Lietuvos iki Irano, stereotipus, baimę ir laimę be jos.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?

Nenorėčiau užsisukti vienoje idėjoje ar istorijoje. O knygose apie tai ir rašo. Taip pat nenorėčiau, klausytis vienos dainos. Jei taip atsitiktų, pasirinkčiau nieko neskaityti ir nieko neklausyti.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?

Be skubėjimo. Atsibusti prieš saulės patekėjimą. Ramūs pusryčiai. Tylos akimirkos. Darbas. Sotūs pietūs. Paprastas, bet asmeniškas pokalbis su artima siela. Vakarienė su pyragu. Anksti atsigulti.

Daugiau apie interviu projektą https://www.facebook.com/sviesult/