Linas Kukuraitis yra socialinės apsaugos ir darbo ministras, prieš tai daugybę metų vadovavęs Vilniaus "Caritui". Gera ministrų kabinete matyti žmogų, kurio tikslai suformuoti patirties dirbant su visuomenės problemomis tiesiogiai ir kurio siekis yra bendruomenės gerovė, tiesiai ir nuoširdžiai kalbant apie vertybes, ne vien pasisakymais, bet ir asmeniniu pavyzdžiu. Dėl to labai džiaugiuosi galėdama Linui užduoti keletą klausimų apie jo profesiją, požiūrį į švietimą ir visa, kas svarbiausia.
Jūsų dėmesiui - Linas Kukuraitis.
Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Indėnu (juokiasi). Neatsimenu jokių savo svajonių, tiksliau, profesinių svajonių. Viena tokių tapatybių yra indėnas, nes labai domėjausi indėnais, o kai pradėjau buriuoti, svajojau vienas su mažu laiveliu perplaukt vandenyną.
Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Vienas svarbiausių įgūdžių yra gebėt atjaust, gebėt įsijaust į kitą žmogų. Vadinama empatija. Ir be jo socialiniam darbe, socialinėj srity nieko negali padaryt. Tad pabūti kito batuose, iš jo perspektyvos žiūrėti.
O kaip man pavyko? Kažkiek gal duota, nes atsimenu, visada rūpėdavo, kaip kitas žmogus jaučiasi. Bet ir su manim taip elgėsi žmonės - klausydavosi, bandydavo mane suprasti ir atpažinti. Mano tėvai, mano mokytojai gyvenimo, vadovai. Tad turėjau tokių gerų pavyzdžių, o paskui - praktika. Gyvenimas bendruomenėj, tokioj labai tamprioj žmonių bendruomenėj, kur santykiai labai intensyvūs, artimi ir be to įgūdžio labai sunku būti adekvačiu bendruomenės nariu.
Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Tai absoliučiai susiję. Misijos, prasmės klausimas labai smarkiai prisideda. Man atrodo, vienas svarbiausių mūsų poreikių yra palikti palikimą po savęs. Šitam darbe aš jaučiuosi nuolat prisidedantis prie kitų gerovės, o tai ir yra tas palikimas šitoj Žemėj.
Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Greičiausiai tuo pačiu.
Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
(Ilgai tyli) Nemažai įgūdžių, kurių norėtųsi. Vienas, kurio trūksta ir reikia šitam naujam darbe, yra nardymas politiniuose vandenyse, gebėjimas gerus dalykus pravesti pro politinį procesą. Suderinimai seime, su partijomis, su kertiniais asmenimis ir taip toliau. Jis labai reikalingas ne tik man, bet ir visai ministerijai, o ir visiems Lietuvos žmonėms.
Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Viskas gerai. Viskas yra gerai, nes man atrodo, kad dvylikamečiai, o ir aš pats... Jiems reikalingas nuolatinis paliudijimas ir patvirtinimas, kad viskas gerai. Tuo metu savivertė krypo (juokiasi), tad reikia tokio bazinio patvirtinimo, kad iš tiesų tai viskas yra gerai. Ačiū tiems žmonėms, kurie tai man pasakė.
Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Man atrodo, labai trūksta savęs pažinimo per patyrimą, ne didaktinės disciplinos, bet per patyrimą, kuriame aš save atpažinčiau kaip absoliučiai vertingą ir autentišką. Ir kad ta kultūra skleistųsi mokykloje ir mūsų tarpe. Pirmiausia tokios disciplinos reikia mokytojams.
Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Gebėjimas užmegzti ryšį su kitu žmogumi. Būti ryšyje su žmogumi. Empatija yra vienas tų dalykų, bet ir gebėjimas atliepti...
Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Apie mūsų suirusį visuomenės socialinį audinį... Ir kaip jį sustiprinti, sutankinti.
Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Biblija.
Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Tėvadienis (juokiasi).
Labai dėkoju Gabijai Vitkevičiūtei už pagalbą ir galimybę užduoti šiuos klausimus ministrui, o taip pat ir itin malonų bei draugišką bendravimą.
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą