Dominykas Vaitiekūnas: Labiausiai norėjau išvengti nykaus gyvenimo

Dominyko Vaitiekūno darbai iš šono rodosi velniškai įdomūs ir įvairialypiai - jis yra aktorius, laidų vedėjas, muzikos kūrėjas ir atlikėjas. Man tai skamba kaip vienas kūrybiškiausių profesijų rinkinių ir pasirinkimų, dėl to labai smalsu išgirsti Dominyko požiūrį į švietimą ir darbą.

Jūsų dėmesiui - Dominykas Vaitiekūnas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Vaikystėje norėjau būti cirko direktoriumi arba gamtos tyrinėtoju. Tiek viena, tiek kita vizija man vaizduotėje piešė dinamišką, nenuspėjamą ir neįprastą gyvenimo būdą, nuolat atsinaujinačią aplinką, gal net nuotykius.

Sovietinės architektūros kvartalai, kuriuose aš užaugau, man atrodė didelis estetinis nesusipratimas, kasdieną badantis akis. Gyvenimo ciklas “mokykla – darbas – santuoka – vaikai – poilsis Palangoje – darbas – senatvė” man atrodė gal ne blogiausia, bet nuobodžiausia, kas man gali nutikti.

Ir aš labai norėjau nuo visos tos pilkos nedelio Lietuvos miesto nuspėjamos kasdienybės pabėgti. Kartais svajodavau, kad mane pravažiuojantis cirko karavanas pasiimtų su savim.

Labiausiai norėjau išvengti nykaus gyvenimo. Ir dabar labai noriu. 

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Mano profesijoje reikia labai daug skirtingų tiek techninių, tiek psichologinių įgūdžių. Bet pats svarbiausias – nuotaikos ir atmosferos kūrimas ir jos valdymas, minties perteikimas ne verbaliai (ne tesktu), bet ir nuotaika, judesiu ir kitom išraiškos priemonėm. Aišku, labai svarbūs yra ir techniniai - balso, kūno valdymas, bet manau svarbiausias yra įgūdis kurti nuotaiką ir atmosferą.

Visi įgūdžiai įvaldomi dažnai bandant, klystant ir analizuojant savo klaidas, savo psichologiją. 

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Gebėjimą po karštų diskusijų grįžti į taiką su savimi pačiu.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Na, sunkoka pamatuoti savo profesinio pasirinkimo pasėkmes, bet matyt turi ... Atvykau į Londoną pasimokyti savaitei miuzikinio dainavimo ir šiuo metu atsakinėdamas į klausimą važiuoju traukiniu iš Londono į Škotiją. Aplink mane sėdi šešios paauglės, kurios geria, klykia ir mėto šiukšles po visą traukinį. Aš negaliu susikaupti ir jaučiuosi truputį nelaimingas. Galima sakyti, kad tai yra netiesioginė mano profesijos pasirinkimo pasėkmė. Manau nebūčiau studijavęs teatro, tai būčiau gal kokiam kitam traukiny, tik .. neaišku ar jis būtų mažiau triukšmingas.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Keliaučiau po pasaulį ir filmuočiau dokumentinį filmą apie žmones, kuriems pinigai vis dar egzistuoja.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Norėčiau išmokti važiuoti motociklu, bet artimiausius metus nusprendžiau tobulinti tuos įgūdžius, kuriuos jau esu pradėjęs tobulinti – gatvės šokių stilių “house” ir “vogue” stilistikos valdymą, važavimo riedlente ir dainavimo įgūdžius. Tai atima nemažai laiko, todėl važiavimą motociklu, kaip ir grojimą pianinu esu atidėjęs tolimesnėms svajonėms.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Drąsiau daryk tai, ką JAUTI esant teisinga, o ne tai, ką GALVOJI esant teisinga.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Emocinės sveikatos vienareikšmiškai. Manau tai turėtų būti prioritetinė disciplina. Ir būtinai paremtos šiuolaikiniu psichologiojos mokslu, kuris būtų griežtai atribotas nuo bet kokios vienos religinės praktikos. Po jos turėtų sekti fizinės ir seksualinės sveikatos disciplinos. Tik tada - matematika ir lietuvių.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Nusiprimityvinant iki vieno, ir taip labai teoriškai ... manau gebėjimas kritiškai pažiūrėti į viską. Ypač autoritetingą nuomonę. Tik nežinau, ar tai aspektas ... o gal aplinka? Dabar dingtelėjo mintis, kad pirminė aplinka, į kurią patenki pirmais edukaciniais tarpsniais yra svarbiausia. Vis tik galvoju, kad jeigu būčiau gimęs kokioje nors paprastoj filipinietiškoj troboj, matyt ne tik, kad nevažiuočiau traukiniu iš Londono į Edinburgą, bet nesu tikras, ar apskritai mokėčiau rašyt. Na, bet čia labai jau daugiaprasmis klausimas.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Nemanau, kad esu kažkaip metodiškai susitemines kokias nors žinias, kad galėčiau vesti paskaitą. Kol kas lai veda tie, kurie konkrečiai žino, ką pasakyti studentams. Aš dar pats kol kas noriu visokių paskaitų klausyti.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Galvojau, ji bus šiandien. Dalinai taip ir buvo – papusryčiavau labai gražioj kursiokės terasoje Londone, atsakiau elektroninius laiškus, tada prasiėjau tuneliu po Temze, nuvažiavau į paskaitą, tada vaikščiojau su ausinuku po centrinį Londoną. Pajutau, kad mano viltys žlugo Anglijoje pagauti padorią vasarą, žodžiu pajutau, kad man šalta, užbėgau į Primark'ą ir nusipikau labai pigų ir labai prastą švarkelį, tada sėdau į traukinį, parskaičiau du knygos skyrius, susipažinau su gerokai pasipuošusia brite, išklausiau jos pasakojimo apie dukrą, tada ji išlipo, pradėjau atsakinėti į šituos klausimus ir idealią dieną sugadino ta klykiančių paauglių krūva. Nors gal ideali diena ir buvo, o paauglės įlipo jau temstant. Tad ideali diena baigėsi ir prasidėjo ne visai idealus vakaras. Tai gal kaip ir nesiskaito.

Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/